Jungas, kuris teikia atgaivą
Sekmadienio liturginis skaitinys (Mt 11, 25–30) susideda iš trijų dalių. Pirmoje Jėzus pašlovina Tėvą, kad paslėpė dangaus karalystės slėpinius nuo išmintingųjų ir gudriųjų, apreiškė juos mažutėliams. Antroje dalyje kalba apie artimą ir nepakartojamą ryšį su Tėvu: „niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti.“ Trečioje dalyje ragina artintis prie jo ir rasti atgaivą.
Pirmose eilutėse apie „išmintinguosius ir gudriuosius“ galima įžvelgti ironijos atspalvį. Iš tiesų jų širdis yra uždara, jie tik įsivaizduoja, kad yra gudrūs. Tėvo slėpiniai atveriami mažutėliams – tiems, kurie sugeba pasitikėti išgelbėjimo žodžiais, ilgisi Jo.
Jėzus paaiškina, jog viską gavo iš Tėvo. Jų ryšys yra išskirtinis: niekas nepažįsta jų, kaip jie pažįsta vienas kitą. Jų bendrystė yra tarsi pražydusi gėlė, kuri skleidžia grožį ir gėrį. Kai Jėzus kviečia – „ateikite pas mane visi“ – jis nori pasidalyti tuo, ką gauna iš Tėvo.
Tėvas pirmenybę teikia mažiesiems, Jėzus kreipiasi vargstančius ir prislėgtus ir leidžia suprasti, kad pats yra tarsi vienas iš jų – „aš romus ir nuolankios širdies“. Šiame apibūdinime atsispindi pirmasis ir trečiasis Kalno pamokslo palaiminimas, apie nuolankiuosius ir romiuosius.
Jėzus yra visiškai atsidavęs Tėvui, iš to kyla visas Jo mokymas, kurį Jis vadina jungu. Taip buvo vadinamas žydų Įstatymas ir įvairių mokytojų nurodymai. Tačiau Jėzus žada švelnų jungą, nes jis yra iš Dievo Tėvo ir Sūnus pats jį neša kartu su mumis. Nuolankus ir romus Jėzus nėra pasidavimo ir nusivylimo pavyzdys, tik auka, bet Žmogus, kuris iš širdies gyvena Tėvo meile. Jis išpildo Dievo valią ir liudija Jo karalystę.
Kristaus siūloma atgaiva nėra tik psichologinė pagalba ar suteikta parama, bet vargšų džiaugsmas priėmus Evangeliją ir tapus naujos žmonijos kūrėjais. Tai žinia visiems geros valios žmonėms, gyvenantiems ir šiandieniame pasaulyje, kuris aukština siekiančius tapti turtingais ir galingais visais būdais, kartais trypiant asmenis ir jų orumą. Tai žinia Bažnyčiai, kuri turi elgtis gailestingai ir evangelizuoti vargšus.
Marija buvo nuolankiausia ir tuo pat metu didžiausia iš visų kūrinių. Popiežius prašė jos užtarimo, kad gautume širdies išminties, įžvelgtume jos ženklus, įžengtume į nuo išdidžiųjų paslėptus slėpinius. (RK / Vatican News)
