Ilgaamžiškumo lobis. Kongresas apie senolių vaidmenį Bažnyčioje

Šia proga pranešta, kad jau pradėjo veikti prie Popiežiškosios pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos įsteigtas naujas skyrius, kuruosiantis senolių pastoraciją, palaikydamas ryšius su kraštų vyskupų konferencijomis. Pirmasis tarptautinis senolių pastoracijos kongresas turės apibrėžti šios naujos institucijos veiklos gaires. Antra vertus, tiek tarptautinis kongresas, tiek senolių pastoracijos skyriaus įsteigimas dikasterijoje atspindi paties popiežiaus daugelį kartų išsakytą prašymą neatmesti senolių, rūpintis jų gerove, vertinti jų atmintį, rodyti senoliams dėkingumą. Negalime leisti, kad senoliai gyventų vienatvėje, be šeimos konteksto. Ten kur jos nėra, Bažnyčia pašaukta sukurti vienišiems, vargstantiems ir atmetamiems senoliams šeimos šilumą ir šeimyninio gyvenimo aplinką.

Kongrese numatomos trys sesijos: pirmoji skirta atmetimo kultūros iššūkiui ir Bažnyčios įsipareigojimui skirtinguose socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose liudyti senoliams gailestingumą, artumą. Antrojoje pagrindinis akcentas bus skirtas šeimai, jos atsakomybei senelių ir senolių atžvilgiu: „senoliams reikia šeimos ir šeimoms reikia senolių!“ Trečiosios tema – ilgaamžių žmonių pašaukimas Bažnyčioje; kaip nuo darbo įsipareigojimų laisviems, tvirtos sveikatos senoliams nugyventi senatvę krikščioniškai.

Anot popiežiaus Pranciškaus, ilgaamžiškumas Bažnyčiai atskleidė naują žmogaus gyvenimo laikotarpį, kurį tam tikru būdu reikia „išrasti“, ypač tikėjimo perdavimo, dialogo su jaunimu, Dievo tautos šaknų saugojimo prasme.

Ilgaamžiškumas yra palaima.Bažnyčia ir visuomenė nėra pasirengusi ilgesnio žmonių gyvenimo perspektyvai, todėl siekia naujai permąstyti žmogaus ilgaamžiškumo ir senatvės vaidmenį Bažnyčioje ir pasaulyje.Kongresas tema „Ilgaamžiškumo lobis“ sieks plačiai apžvelgti šią temą, kad senolių padėtis Bažnyčioje būtų aiškesnė ir geriau suprantama. (SAK / VaticanNews)