„Tikroji naujiena yra taika“. Konferencija Vatikane
Žinioje apie „Fake news ir taikos žurnalizmą“ popiežius Pranciškus rašė, jog „geriausias vaistas nuo melagingumo yra ne strategijos, bet žmonės“.
Pasak jo, „išeitis iš dezinformacijos plitimo yra atsakomybė, o pastaroji apima ir tuos, kurių profesija įpareigoja atsakingai informuoti, būtent žurnalistus, naujienų sergėtojus. Šiandieniame pasaulyje jie atlieka ne vien darbą, bet ir savitą misiją. Jiems tenka užduotis karštligiškame naujienų ir sensacingų žinių sūkuryje atminti, jog naujienos šerdis yra ne pranešimo greitis bei poveikis auditorijai, bet asmuo. (...)
Todėl noriu pakviesti, toliau rašo popiežius, skatinti taikos žurnalistiką. Tai sakydamas galvoje turiu ne „pagražinančią“, rimtas problemas neigiančią bei saldaus tono žurnalistiką, bet tokią, kuri neapsimetinėja ir yra priešiška melagingumui, efektingiems šūkiams bei pataikaujamiems pareiškimams; žmonių žurnalistiką žmonėms, kuri laiko save tarnavimu visiems žmonėms, pirmiausia tiems, kurie – o tokių pasaulyje dauguma – neturi balso; žurnalistika, kuriai rūpi ne kuo skubiau pateikti naujieną, bet ieškoti konfliktų tikrųjų priežasčių, siekiant padėti suprasti jų šaknis bei juos įveikti išjudinant dorybingus procesus; žurnalistiką, įsipareigojusią nurodyti žodinio triukšmo bei smurto eskalavimui alternatyvius sprendimus“.
Tarp konferencijos Vatikane dalyvių bei pranešėjų yra garbaus amžiaus profesorius iš Norvegijos Johan Galtung, kuris 1960 metais ir išrado bei išpopuliarino išsireiškimą „taikos žurnalizmas“. „Vatican News“ portalui jis komentavo, jog tirdamas tuometines savo krašto žinias galėjo apibendrinti, jog jos negatyvios, apie karą, apie kaltus ir apie kitas šalis. Jei koks įvykis ar procesas atitikdavo vieną ar keletą kriterijų, jis ir patekdavo į spaudą. Be to buvo rašoma pabirai, dėmesį skiriant vien kažkuo įtakingiems. Pasak profesoriaus Galtungo, „taikos žurnalizmas“ siekia būti gerokai kompetentingesnis: atrasti konfliktų priežastis ir didinti bendradarbiavimą. Taikos žurnalizmas prasideda nuo žurnalistų ugdymo: ypač seniau, bet ir šiomis dienomis jiems sunku rašyti apie taiką, nes niekada nebuvo mokomi kaip. Jis paminėjo Danijos atvejį: kai pradėta kalbėti apie susitaikymą po istorinių dramų, žurnalistai tylėjo, nes „susitaikymo“ sąvoka paprasčiausiai jiems buvo menkai pažįstama.
Konferencija apie „taikos žurnalizmą“ susisieja ir su kitos, spalio 14 dienos kanonizacijos veidais, ypač popiežiaus Pauliaus VI ir arkivyskupo Oskaro Romero, kurie abu, kiekvienas pagal savo galimybes, buvo taikos, susitaikymo komunikuotojai, atidūs ne galingiesiems, o visiems, ypač galingųjų paprastai negirdimiems.
Kitas konferencijos pranešėjas, kardinolas Peter Turkson, Pagalbos visapusiškam asmens vystymuisi dikasterijos prefektas, pateikė tokį pavyzdį: neseniai JTO generalinis sekretorius pateikė planą apie „Mūsų bendros ateities užtikrinimą“, apie kurią nebuvo plačiai pranešta. Tuo tarpu valstybės toliau ginkluojasi, taip pat masinio naikinimo ginklais, be jokio nacionalinio ar tarptautinio aptarimo. Ypač kurtinanti yra jaunųjų kartų tyla, nors būtent jos sumokės aukščiausią ginklavimosi kainą, jei niekas nesikeis. (RK / Vatican News)
