Pranciškus: atvykau į Iraką kaip atgailos ir taikos piligrimas
Popiežių oro uoste prie lėktuvo pasitiko Irako ministras pirmininkas Mustafa Abdellatif Mshata ir du vaikai, popiežiui įteikę gėlių puokštę. Tuoj po Irako vyriausybės ir Šventojo Sosto delegacijų prisistatymo, Irako premjeras popiežių pasikvietė privataus pokalbio į oro uosto salę. Po to popiežius automobiliu nuvyko į Irako prezidento rūmus Bagdado centre. Čia įvyko oficiali priėmimo ceremonija, oficialius susitikimas su Irako prezidentu Barhamu Ahmed Salih Qassimu, po to trumpas privatus susitikimas su prezidento šeima, o paskui iškilmingais popiežiaus priėmimas prezidentūros rūmų salėje, kuriame dalyvavo apie 150 Irako vyriausybės, religijų, diplomatinio korpuso, visuomenės ir kultūros pasaulio atstovų. Po Irako prezidento sveikinimo kalbos į jį ir susirinkusiuosius kreipėsi popiežius Pranciškus, pirmojoje Irake pasakytoje kalboje save pavadindamas „atgailos ir taikos piligrimu“.
„Atvykau kaip atgailautojas, prašantis Dangaus ir brolių atleidimo už tiek daug naikinimo ir žiaurumo. Atvykau kaip taikos piligrimas, taikos kunigaikščio Kristaus vardu“, – pasakė popiežius Pranciškus, dėkodamas už jam suteiktą galimybę įgyvendinti seną troškimą – kelionę į Iraką, žemę, kuri per Abraomą ir daugelį kitų pranašų yra tampriai susijusi su išganymo istorija, su didžiųjų religijų – judaizmo, krikščionybės ir islamo – tradicija, kuri yra civilizacijos lopšys.
Kalbėdamas apie per pastaruosius dešimtmečius Irako išgyventus karus, terorą ir sektantiškus konfliktus, popiežius patikino, jog dažnai jie gimsta iš fundamentalizmo, kuriam svetimas etinių ir religinių grupių, skirtingų idėjų ir kultūrų taikingas sugyvenimas. Paminėjęs jadzidų patirtas kančias, popiežius sakė, kad tik jei sugebėsime vieni kitus matyti su visais mūsų skirtingumais, kaip vienos žmonijos šeimos narius, galėsime pradėti veiksmingą atsikūrimo procesą ir sukurti ateities kartoms geresnį, teisingesnį ir žmoniškesnį pasaulį.
Pasiremdamas Vatikano antrojo susirinkimo mokymu, jog visų mūsų pati giliausia tapatybė yra buvimas vieno Dievo ir Kūrėjo vaikais, popiežius prašė Irako valdžios ir atsakingųjų pripažinti visas religines bendruomenes, jas gerbti ir ginti.
Politikai ir diplomatai pašaukti ugdyti brolybės solidarumo dvasią. Būtina stabdyti korupcijos, piktnaudžiavimo valdžia ir nelegalumo apraiškas, bet vien to negana. Kartu reikia kurti teisingumą, ugdyti sąžiningumą, skaidrumą, stiprinti institucijas. Šitaip bus galima tvirtinti stabilumą ir sveiką politiką, kuri visiems, ypač jaunimui, leistų sugrąžinti viltį geresne ateitimi.
Popiežius Pranciškus priminė, kiek daug Bažnyčioje melstasi už Irako taiką, paminėjo šv. Jono Pauliaus II pastangas. „Dievas visuomet išklauso; mes turime klausyti jo, eiti jo keliu“, – pasakė Pranciškus, karštai prašydamas, kad „Irake ir visur kitur nutiltų ginklai, būtų ribojamas jų platinimas“. „Suteikime žodį taikos kūrėjams – mažiesiems, vargšams, paprastiems žmonėms, kurie nori taikingai gyventi, dirbti ir melstis. Gana smurto, ekstremizmo, pasidalijimo, nepakantumo; duokite erdvės piliečiams, kurie nori kartu kurti šį kraštą per dialogą, dalykišką, nuoširdų ir veiksmingą bendravimą; tiems, kurie įsipareigodami susitaikymui ir bendrajam gėriui yra pasiryžę atsisakyti savanaudiškų interesų. Tačiau niekas tenebūna laikomas antraeiliu piliečiu“, – sakė popiežius.
Pasak Pranciškaus, religijos iš prigimties yra tarnaujančios taikai ir brolybei. Dievas mus kviečia skleisti meilę, geranoriškumą, santarvę. Ir katalikų Bažnyčia Irake trokšta būti visų draugė, palaikyti dialogą su kitomis religijomis ir veiksmingai darbuotis dėl taikos.
Popiežius dėkojo visiems, kuriantiems brolybe, solidarumu ir santarve pagrįstą visuomenę: „Jūsų tarnystė bendrajam gėriui – kilnus darbas“, –pasakė Irako prezidentui, vyriausybės ir religijų lyderiams, diplomatams, visuomenės atstovams ir kultūros darbuotojams popiežius Pranciškus. (SAK / Vatican News)
