Popiežiaus laiškas šv. Gabrieliaus C.P. jubiliejaus proga

Gabrieliaus trumpas ir dvasiškai intensyvus gyvenimas paliko veiksmingą ir nenykstantį pėdsaką. Jis savo pavyzdžiu – tikėjimo tvirtumu, vilties ryžtingumu, meilės užsidegimu – gali vesti žmones, pašvęstuosius ir pasauliečius, Dievo ir žmonių meilės link. To mums reikia ypač dabartiniais sveikatos krizės, ekonominio ir socialinio pažeidžiamumo  laikais. Labai reikia, kad Viešpaties mokiniai taptų tikrais bendrystės ir brolybės įrankiais, dalytųsi su kitais Kristaus meile, ją skleistų konkrečiais artumo, švelnumo, pasiaukojimo darbais, parašė sveikinimo laiške popiežius.

Abrucų regiono tikinčiųjų bendruomenės labai didžiuojasi šiuo jaunuoliu šv. Gabrieliumi ir tuo, kad tuti dvasingumo centrą jo vardu pavadintoje šventovėje, kuri, nors yra atokioje kalnų vietovėje, tačiau pritraukia daug piligrimų iš visos Italijos ir iš dar toliau. Devynioliktojo amžiaus pradžioje gyvenęs Gabrielius palaidotas ten, kur mirė, Isola del Gan Sasso vietovėje. Neseniai pastatyta nauja didinga šventovė, kuri bus šv. Sopulingosios Gabrieliaus jubiliejinių metų dvasinis centras.

Gabrielių, kuris 1862 m. vasario 27 dieną mirė rengdamasis kunigystei, popiežius Benediktas XV paskelbė šventuoju 1920 m., šiuo aktu parodydamas, kad šio jaunuolio krikščioniškas liudijimas buvo toks nepaprastas ir ypatingas, kad galima jį rodyti kaip pavyzdį visai Bažnyčiai, ypač jaunosioms kartoms, parašė Pranciškus.

Popiežius patikino, jog dvasiškai vienysis su visais jubiliejaus atidarymo šventės dalyviais – Teramo vyskupijos, pasionistų kongregacijos ir vietinių regionų tikinčiaisiais, – ir palinkėjo, kad jaunuolis Gabrielius, kuris siekė gyvenimo pilnatvės nesitenkindamas paviršutiniškais dalykais, kviestų ypač jaunimą atrasti gyvenimo ir džiaugsmo troškimą, leidžiantį eiti Dievo ieškojimo keliais, susitikti su jo Žodžiu, kad į jo jūrą nuleistume gyvenimo inkarą ir tarnautume broliams, ypač silpniausiems. (SAK / Vatican News)