Popiežius: baudžiamoji teisė neturi ignoruoti korporacijų
Vienas iš tokių pavojų yra sudievinta rinka, kuriai absoliuti taisyklė yra jos interesai, o asmenys atsiduria trapioje, pažeidžiamoje ir bejėgiškoje pozicijoje. Ši tikrovė akivaizdi šiandien, spekuliacinių kapitalų globalizavimo eroje, kai kuriems ekonominiams sektoriams įgijus daugiau galios už pačias valstybes. Į nieką neatsižvelgiantis pelno maksimalizavimo principas sukuria atskirties modelį, kuris nevengia prievartos prieš tuos, kurie dabartyje kenčia jo socialinę kainą ir pasmerkia ateities kartas mokėti aplinkos kainą.
Juristų uždavinys yra priešintis tokiam reiškiniui, kuris kelia riziką demokratinėms institucijoms ir pačiai žmonijos pažangai. Baudžiamosios teisės atstovams tenka iššūkis priešintis neracionaliam baudimui, kuris pasireiškia masinių areštų, kankinimų, saugumo pajėgų savivaliavimo, socialinio protesto kriminalizavimo formomis, elementariausio teisingumo nepaisymu.
„Vienas iš dažnų baudžiamosios teisės apsileidimų, baudžiamojo selektyvumo pasekmė, yra menkas arba joks dėmesys galingųjų nusikaltimams, ypač didiesiems korporacijų nusikaltimams. Vertinu, kad jūsų kongresas ėmėsi šios problematikos. Globalus finansinis kapitalas padarė sunkių nusikaltimų ne vien prieš nuosavybę, bet ir prieš asmenis bei aplinką. Tai organizuotas nusikalstamumas, kuris, tarp kitų dalykų, atsakingas už perdėtą valstybių įsiskolinimą ir mūsų planetos gamtinių išteklių plėšimą. Baudžiamoji teisė negali likti abejinga elgesiui, kuris, pasinaudodamas netolygumu, naudojasi dominuojančia pozicija kolektyvinės gerovės sąskaita. Taip atsitinka, kai spekuliuojant yra dirbtinai sumažinama valstybės skolos vertybinių popierių kaina, neatsižvelgiant, kad tai įtakoja ir sunkina ištisų tautų ekonominę būklę“, – sakė popiežius Pranciškus.
Panašiai, anot jo, elementarus teisingumo jausmas sako, kad reikėtų bausti korporacijas už elgesį, kuriuo teršiami oras, žemė ir vanduo, už didelio mąsto faunos ir floros sunaikinimą, už veiksmus, kurie sukelia ekologinę katastrofą ir sugriauna ekosistemą. Popiežius priminė neseniai pasibaigusio Vyskupų sinodo Amazonijai balsą, jog laikas kalbėti apie „ekologines nuodėmes“, kurios kenkia ne vien dabartiniams asmenims, bendruomenėms ir aplinkai, bet ir ateities kartoms, sudrasko tvaraus kūrinių ir kūrinijos sąveikavimo tinklą. Popiežius pritarė Tarptautinės baudžiamosios teisės asociacijos surengto kongreso pranešimams, jog tam tikros teritorijos, žmonių bendruomenės namų, ekosistemos sunaikinimas gali būti traktuojamas kaip dar viena nusikaltimų prieš taiką kategorija.
Popiežius taip pat palietė piktnaudžiavimo baudžiamąja teise problemą. Jis pabrėžė, jog reikia vengti nesąžiningo laikino sulaikymo naudojimo arba saugumo tarnybų jėgos panaudojimo pateisinimo, nereikia pasiduoti išmetimo ir neapykantos kultūros spaudimui. Dar vienas piktnaudžiavimo baudžiamąja teise pavyzdys yra netikri kaltinimai politiniams lyderiams, pasinaudojant kontroliuojama žiniasklaida ir teisėsauga.
Baudžiamosios teisės uždavinys yra saugoti visiems itin svarbius juridinius gėrius, todėl visos pareigybės, nuo teisėjo iki viešosios tvarkos pareigūno, yra susijusios su didele atsakomybe. Kiekvienas asmuo, pašauktas atlikti užduotį šioje srityje, turi nuolatos išlaikyti pagarbą įstatymui, atidžiai vykdyti jo nurodymus ir gerai suvokti pasekmes.
„Kita vertus, vien įstatymas niekada negali įgyvendinti baudžiamosios funkcijos tikslų. Jis turi būti taikomas atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų realų gėrį. Įstatymo taikymas konkretiems atvejams ir asmenims yra esminis, bet sunkus uždavinys. Kad teisinė baudžiamoji funkcija netaptų cinišku ir nuasmenintu mechanizmu, reikia gerai pasirengusių rimtų asmenų, neabejingų teisingumui, suvokiančių savo pareigų ir atsakomybės svorį. Tik taip įstatymas, ne vien baudžiamasis, nebus pats sau tikslas, bet tarnaus padariusiems nusikaltimus ar nuo jų nukentėjusiems“, – sakė popiežius, kuris taip pat pabrėžė būtinybę žengti kitus žingsnius link tokio baudžiamojo teisingumo, kuris pataisytų ir sutaikintų, o ne vien apsiribotų blogio padarymu nusikaltusiam nes, kad jis padarė blogį aukai. Pasak Pranciškaus, tai nelengva, bet taip pat ne utopiška. Krikščionims tokio teisingumo modelis yra pats Jėzus, kuris patyrė panieką ir smurtą, tačiau savo prisikėlimu dovanojo taiką, atleidimą ir susitaikinimą. (RK / Vatican News)
