Pranciškus: kasdien atnaujinti susitikimą su Jėzumi

Popiežius Pranciškus šeštadienį, šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės Mišiose Šv. Petro bazilikoje, palaimino naujųjų arkivyskupų metropolitų palijus, nuoširdžiai pasveikino Konstantinopolio patriarchato delegaciją, pasak popiežiaus, primenančią, kad „negalima taupyti jėgų siekiant visiškos krikščionių vienybės visuose bendrystės lygmenyse, nes esame pašaukti kartu, susitaikę su Dievu ir vieni su kitais, liudyti Jėzų savo gyvenimu“.

„Palijus primena avį, kurią Ganytojas pašauktas nešti ant savo pečių. Tai ženklas, kad ganytojas negyvena dėl savęs, o dėl avių: tai ženklas, kad norint turėti gyvenimą reikia jį prarasti, reikia jį dovanoti, sakė popiežius Pranciškus šeštadienio rytą Mišių homilijoje apmąstydamas dviejų labai skirtingų apaštalų, žvejo Petro ir fariziejaus Paulius liudijimą, leidžiantį pamatyti juos kaip gyvenimo, atleidimo ir Jėzaus liudytojus.

Abu buvo labai religingi, tačiau padarė didelių klaidų. Petras išsigynė Viešpaties, Paulius persekiojo jo Bažnyčią. Jėzaus klausimai pribloškė juos abu: „Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane?“ „Sauliau, Sauliau, kodėl mane persekioji?“. Jėzaus klausimas Petrą nuliūdino, jo žodžiai apakino Paulių. Jėzus juos pašaukė vardu ir pakeitė jų gyvenimus. Nepaisant visko, jis pasitikėjo šiais atgailavusiais nusidėjėliais.

Viešpats mus myli tolius, kokie esame, ir ieško žmonių, kurie nesitenkina savimi, o yra pasiryžę atverti širdis. Petras ir Paulius Dievo akivaizdoje išliko skaidrūs. Petras tuoj pat pasakė Jėzui: „Esu nusidėjėlis!“. Paulius parašė esąs mažiausias iš apaštalų, nevertas apaštalo vardo. Abu gyveno šiuo nuolankumu iki pabaigos. Petras nukryžiuotas galva žemyn, laikydamas save nevertu mirti kaip Jėzus. Paulius didžiavosi savo vardu, reiškiančiu „mažas“, užmiršdamas nuo gimimo jam duotą Sauliaus, pirmojo savo tautos karaliaus, vardą.

Abu suprato, kad šventumas – tai ne iškilimas, o nusileidimas. Jie, būdami silpni, galėjo žengti pirmyn todėl, kad atrado Viešpaties atleidimą. Todėl juos matome kaip atleidimo liudytojus. Jie atrado nenuslopinamą ramybę ir džiaugsmą Viešpaties atleidime. Tik patirdami Viešpaties atleidimą galime tikrai atgimti. Atleidimas leidžia pradėti iš naujo, atrasti save.

Būdami gyvenimo ir atleidimo liudytojai Petras ir Paulius visų pirma yra Jėzaus liudytojai. Jėzus nėra praeitis, o dabartis ir ateitis. Jis – ne atmintina praeities asmenybė, o tasai, į kurį Petras kreipiasi „tu“: „Tu esi Mesijas!“. Liudytojui Jėzus yra daugiau nei tik istorijos veikėjas; Jėzus yra gyvas asmuo: naujas, anksčiau neregėtas, ateities naujovė, ne praeities prisiminimas. Todėl liudytojas ne tas, kuris žino Jėzaus istoriją, o kuris patiria meilės istoriją su Jėzumi.

Liudytojas skelbia tvirtindamas viena: kad Jėzus yra gyvas ir yra gyvenimo slėpinys. Todėl Petras, pasakęs „Tu esi Mesijas“, priduria: „gyvojo Dievo sūnus!“. Paulius nesiliauja kartojęs Mesijo vardą, jo laiškuose Kristus paminėtas bene keturis šimtus kartų!“. Jam Kristus yra ne tik pavyzdys, atrama, bet gyvenimas: „Man gyvenimas – tai Kristus!“.

Šių dviejų liudytojų akivaizdoje klauskime save: Ar kasdien atnaujinu santykį su Jėzumi? Galbūt mums Jėzus įdomus, domina Bažnyčios reikalai ir religiniai klausimai. Lankome portalus, skaitome spaudą ir kalbame apie šventus dalykus. Tačiau šitaip liekame žmonių pasisakymų, apklausų, praeities ir statistikos lygyje. Jėzaus tai ne domina. Jis nenori dvasinių „reporterių“ nei „viršelio“ ar „statistinių“ krikščionių. Jis ieško liudytojų, kurie jam kasdien sako: „Viešpatie, tu mano gyvenimas!“.

Prašykime malonės nebūti drungnais krikščionimis, kuriuos tenkina pusinės priemonės, leidžiančios meilei atvėsti. Atraskime savo šaknis kasdieniame susitikime su Jėzumi ir jo atleidimo galioje. Jėzus tavęs, kaip ir Petro, klausia: „O kuo tu mane laikai?“; „Ar myli mane?“. Leiskime šiems žodžiams įžengti į mus ir sužadinti troškimą nesitenkinti mažiausiu, o siekti aukščiausio, kad ir mes būtume gyvi Jėzaus liudytojai, ragino iškilmės Mišių homilijoje popiežius.

Šventasis Tėvas per pastaruosius dvylika mėnesių paskyrė 31 Bažnyčios arkivyskupą metropolitą iš 25 kraštų visuose pasaulio žemynuose. Daugelis jų šeštadienį dalyvavo popiežiaus vadovautose Mišiose Šv. Petro bazilikoje. Naujuosius arkivyskupus metropolitus Šventajam Tėvui pristatė Kardinolas protodiakonas, naujieji metropolijų ganytojai popiežiaus akivaizdoje ištarė priesaikos formulę, tuomet popiežius palaimino jiems skirtus palijus, nuo iškilmės išvakarių laikytus Vatikano bazilikos apaštalo šv. Petro konfesijoje.

Palijus, liudijantis arkivyskupų metropolitų jurisdikciją bendrystėje su Romos Bažnyčia, per ateinančias savaites ar mėnesius bus įteiktas naujiems metropolitams jų arkivyskupijose. Palijus jiems ant pečių uždės popiežiaus pasiuntiniai.  (SAK / Vatican News)

2019 birželio 29, 11:46