Vatican News
Popiežiaus audiencija Popiežiaus audiencija  (ANSA)

Popiežius priėmė ganytojus iš vidurio Azijos

Penktadienį, kovo 1 dieną, popiežius Pranciškus priėmė vyskupus ir kunigus, atsakingus už katalikų bendruomenes keliose Vidurinės Azijos valstybėse – Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikistane, Uzbekistane, Turkmėnijoje. Jie atvyko į Romą su vizitu Ad limina pateikti ataskaitų apie savo vyskupijas ar parapijas Šventajam Tėvui, spręsti įvairių klausimų Romos Kurijoje, aplankyti apaštalų kapų. Šis vizitas prasidėjo vasario 25-ąją dieną ir baigsis kovo 5-ąją. Visuose paminėtuose Azijos kraštuose krikščionys sudaro tik mažytę gyventojų dalį.

Didžiausia katalikų bendruomenė yra Kazachstane, ji sudaro apie vieną procentą aštuoniolikos milijonų gyventojų, daugiausia musulmonų, visuomenėje. Iš Kazachstano atvyko keturi ganytojai: Sostinės Astanos arkivyskupas Thomash Bernard Peta ir jo augziliaras vyskupas Athanasius Schneider, Karagandos vyskupas Adelio Dell’Oro, Almatos vyskupas Jose Luis Mumbiela Sierra ir kun. Dariusz Buras, Atyrau miesto ir apskrities apaštalinis administratorius. Daugybė Kazachstano tikinčiųjų yra sovietinio režimo tremtinių vaikai, kurie liko ten gyventi. Karagandoje veikia seminarija, Karagandos katedroje 2016 metais palaimintuoju paskelbtas herojiškas kunigas tremtinys Władysław Bukowiński.

Kazachstano ganytojai popiežiui įteikė Dievo Motinos paveikslą, susijusį su 1941 kovo mėnesio įvykiu Ozernoje kaimelyje, šiaurinėje krašto dalyje. Spaudė milžiniškas šaltis, daugiau nei 50 laipsnių žemiau nulio. Čia apgyvendinti jau nualinti lenkų tremtiniai meldė Dievo Motinos užtarimo, kad galėtų išlikti gyvi. Ir štai kovo 25 dieną ežerą sukaustęs ledas ištirpo, vandenyje pasirodė daug žuvų, kurias sugavę tremtiniai išgyveno tą žiemą. Šiandien po kelių dešimtmečių ten pastatyta Dievo Motinai dedikuota bažnyčia, kuri šiandien yra Kazachstano katalikų nacionalinė piligriminė šventovė.

Galima pridurti, kad pastaraisiais metais tarp Kazachstano ir Šventojo Sosto buvo įvairių kontaktų. Kazachstanas taip pat surengė kelias dideles tarpreliginio dialogo konferencijas. Nors trūkumų yra, krikščionių bendruomenės šioje šalyje naudojasi religijos laisve.

Po to, kai 2016 metais mirė, sulaukęs vos 61 metų amžiaus, vokiečių kilmės vyskupas kirgizas Nikolaus Messmer SJ, Kirgizijos katalikų bendruomenė kito vyskupo dar neturi, jai vadovauja apaštalinis administratorius Anthony James Corcoran SJ iš Jungtinių Valstijų, prieš tai praleidęs daug  sielovadinio darbo metų Sibire. Jis ir atvyko į Romą.

Jo paskyrimo Kirgizijos apaštaliniu administratoriumi metu, 2017 rugpjūčio gale, Kirgizijoje veikė trys parapijos, kuriose darbavosi penki kunigai: du lenkai, vienas slovėnas ir du šalyje gimę kunigai, tremtinių vaikai. Bendras katalikų skaičius nesiekia tūkstančio. Tai tikrai labai maža bendruomenė, žinant, kad šalyje gyvena per 5,3 milijono žmonių, kurių keturi penktadaliai yra musulmonai. Viename interviu italų žinių agentūrai SIR kun. Corcoran pasakojo, jog savo kelionių Sibire ir Azijos kraštuose metu sutiko daug žmonių, kurie dešimtis metų nedalyvavo šv. Mišiose, nebuvo sutikę kunigo, tačiau save vadino katalikais, perdavė tikėjimą vaikams, patys juos krikštydami pogrindžio sąlygomis. Dabartinės sąlygos leidžia gaivinti ir gilinti jų tikėjimą, o vaikams suteikti daug geresnį krikščionišką ugdymą, nei galėjo gauti jų tėvai.

Iš Tadžikistano atvyko Įsikūnijusio Žodžio kongregacijos narys t. Pedro Ramiro Lopez, vadovaujantis misijai sui iuris šiame krašte. Galima priminti, kad pirmieji katalikų misionieriai į šią valstybę, kurioje gyvena pusdevinto milijono žmonių, nuvyko praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, prieš trisdešimt metų. T. Ramiro Lopez paskyrimo metu 2013 metais šalyje veikė trys parapijos, kuriose darbavosi keturi dieceziniai kunigai ir tuzinas vienuolių, vyrų ir moterų. Katalikų skaičius tuo metu siekė apie pusketvirto šimto, neskaičiuojant tų, kurie laikinai gyvena Kirgizijoje, ypač sostinėje Dušanbė: diplomatų, verslo įmonių atstovų. Religijos laisvė Kirgizijoje gana suvaržyta.

Penkiose Uzbekistano parapijose sielovadiniame darbe vyskupui Jerzy Maculewicz, 2018 metų duomenimis, padėjo dar dešimt kunigų, daugiausia pranciškonų. Karitatyvine veikla užsiima dešimt Motinos Teresės seserų. Ir čia bendruomenės yra labai mažos. Sostinėje Taškente yra apie 350 katalikų. Dalis tikinčiųjų šalį paliko ieškodami geresnio gyvenimo kitur. 2018 metais pakrikštyta aštuoniolika asmenų, daugiausiai paauglių, po gana ilgo katechumenato. Pasak vyskupo Maculewicziaus, vienas iš prioritetų – gera katechezė apie krikščionišką tikėjimą ir gyvenimą nekrikščioniškoje daugumoje.

Galima pridurti, kad Uzbekistano konstitucinė santvarka yra sekuliari. Musulmonai sudaro per 85 procentus gyventojų. Jie laikosi Hanafi mokyklos, kuri gana skiriasi nuo vadinamojo „politinio islamo“, mokymo. Nors konstitucijoje užtikrinta religijos laisvė, 2018 metų JT ataskaitoje pažymima, jog jos būklė Uzbekistane yra bloga.

Apie kitos musulmonų daugumos valstybės – Turkmėnijos – katalikų bendruomenę popiežiui papasakojo t. Andrzej Madej iš Lenkijos, Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos oblatų kongregacijos kunigas. Jam padeda dar du konfratrai. Misija sui iuris Turkmėnijoje buvo įsteigta tik 1997 metais. Tad nenuostabu, kad krašto katalikų bendruomenė susideda vos iš 200 asmenų. Visi trys Turkmėnijoje dirbantys kunigai reziduoja nedideliame namelyje Ašchabado mieste, valstybės sostinėje. Pasak T. Madej, bendruomenės, kurioje visi vienas kitą pažįsta, gyvenimas yra pagrįstas labai konkrečiais principais: dažnai būti kartu, lankyti vienas kitą, padėti sergančiam ar stokojančiam. Misijų sąlygos nėra lengvos, tačiau džiugina tai, kad jau subrendo vienas kunigiškas pašaukimas iš turkmėnų tarpo: 2016 metais šventimus gavo Anton Litvinov, taip pat Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos oblatų kongregacijos narys.

Kovo 1 dienos Vidurinės Azijos ganytojų susitikime su popiežiumi dalyvavo ir t. Vasyl Hovera, Rytų Bažnyčių kongregacijos delegatas centrinės Azijos graikų apeigų katalikų sielovadai. (RK / Vatican News)

2019 kovo 01, 16:22