Popiežiaus homilija. Išganymas – malonė; neįmanoma jo užsitarnauti

Neįmanoma patiems savęs išganyti, neįmanoma savo nuopelnais užsitarnauti išganymo, nes išganymas – tai Dievo dovana, sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

Dykuma sužydės – advento metu dažnai girdime šiuos žodžius. Kaip gi gali žydėti dykuma, kuri yra ne kas kita, kaip tik karštas sausas smėlis? Ši metafora reiškia, kad Dievui nėra neįmanomų dalykų. Ketvirtadienio Mišių skaitiniai kalba apie du konkrečius atvejus, kai Dievas padarė tai, kas iš šalies žiūrint nebuvo įmanoma. Kalbama apie dvi moteris – pirmajame skaitinyje apie Samsono motiną, Evangelijoje apie Jono Krikštytojo motiną – kurios jau buvo susitaikiusios su mintimi, kad niekada nesusilauks vaikų. Tačiau Dievo galia jos pagimdė didžiuosius išganymo istorijos veikėjus.

„Viešpats paverčia dykumą žydinčia pieva. Dvi moterys susilaukia vaikų. Ar tai stebuklas? Tai daugiau nei stebuklas – tai mūsų tikėjimo pamatas.  Šios dvi moterys susilaukia vaikų, nes Dievas viską gali. Jis netgi gali pakeisti gamtos dėsnius. Jis gali padaryti viską, kad mus pasiektų jo Žodis. Dievas neatlyginamai mus apdovanoja. Abiejų šių moterų likimai yra Dievo dosnumo įrodymas.“ Samsonas ir Jonas Krikštytojas yra du gyvi įrodymai, kad Dievas apdovanoja malonėmis ne už nuopelnus, bet visiškai už dyką, sakė Pranciškus.

„Nė vienas iš mūsų nesame nusipelnę išganymo. Nė vienas! „Be aš gi meldžiuosi, pasninkauju.“ „Gerai darai, tačiau jei nebūtų to pirmapradžio dosnumo, tu nieko nelaimėtum.“ Mes visi esame nevaisingi. Patys negalime užsitarnauti malonės, negalime sau laimėti dangaus,  negalime patys pasiekti šventumo. Viską už dyką gauname. O jei esame už dyką apdovanoti, tai neturime kuo girtis. „Bet aš juk esu katalikas, katalikė, aš kiekvieną sekmadienį dalyvauju Mišiose, priklausau tai ir anai draugijai...“ „Sakyk, ar tu manai, kad šitaip gali įsigyti išganymą? Ar tu manai, kad galima išganymą pasiekti savo jėgomis?“ Būsi išgelbėtas tik jei tikėsi, kad visa Dievas  duoda už dyką. Viskas yra malonė.“

„Ar aš suprantu, kad nepripažinti šitų už dyką gaunamų dovanų – tai nuodėmė? Kai einu išpažinties, ką sakau? Kaip papūga išvardiju nuodėmes ar sakau, kad norėdamas iškelti pats save, buvau atsidūręs ties malonės netekimo riba? Jei norime neprarasti suvokimo, kad esame už dyką apdovanoti malonėmis, pagalvokime apie Samsoną: jis, didvyris, išrinktasis, gyvenimo pabaigoje apmaudžiai paslydo, tačiau greitai vėl atsikėlė.  Ir mes galime paslysti, manydami, kad patys galime save išganyti. Šiomis dienomis, kai laukiame Kalėdų, šlovinkime Viešpatį už jo dosnumą, už nepelnytai iš jo gaunamą išganymą, dėkokime už gyvybę ir už visas jo dovanas. Viskas yra malonė.“ (JM / VaticanNews)

2019 gruodžio 19, 16:31
Skaityk viską >