Krikščionys be atminties nesutinka Jėzaus
Krikščionių atmintis yra gyvenimo druska, reikia semtis iš praeities, kad eitume pirmyn, turime prisiminti ir apmąstyti mūsų pirmųjų susitikimų su Jėzumi akimirksnius, atminti asmenis, kurie mums perdavė tikėjimą ir prisiminti meilės įsakymą, kurį Viešpats įsodino į mūsų širdis. Šiomis mintimis dalijosi popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje. Šventasis Tėvas aptarė apaštalo Pauliaus kvietimą Timotiejui Mišių skaitinyje: „Prisimink Jėzų Kristų“.
Krikščioniškoji atmintis
Atmintimi atsigręžiame atgal, kad sutiktume Kristų ir rastume jėgų žengti pirmyn. Krikščionių atmintis visuomet yra susitikimas su Jėzumi Kristumi.
Krikščionių atmintis yra kaip gyvenimo druska. Be atminties negalime žengti pirmyn. Kai sutinkame atmintį praradusius krikščionis, pamatome, kad tie, kurie praradę krikščioniško gyvenimo skonį, vykdo įsakymus, tačiau be mistikos, be susitikimo su Kristumi. Gyvenime turim susitikti Jėzų.
Yra trys susitikimo su Jėzumi situacijos, sakė popiežius. Pirmuosiuose momentuose, protėviuose ir įsakymuose.
Pirmieji susitikimai su Jėzumi
Visų mūsų gyvenimuose buvo vienas ar keletas Jėzaus priartėjimo ir apsireiškimo momentų. Mes jų negalime užmiršti: turime į juos sugrįžti, įsisąmoninti, nes susitikimo su Jėzumi akimirksniai yra įkvėpiantys.
Kiekvienas iš mūsų turime tokių gyvenimo įvykių, kai susitikome Jėzų, pasikeitė mūsų gyvenimas, Viešpats atskleidė mūsų pašaukimą, aplankė sunkią valandą. Visi mes turėjome tokių išgyvenimų. Turim juos susirasti, apmąstyti, atminti kada Jėzus Kristus susitiko su manimi. Šie momentai yra krikščioniškojo gyvenimo šaltinis, kuris suteiks man jėgų.
Protėviai
Antras susitikimas su Jėzumi įvyksta per protėvius, kuriuos Laiškas žydams vadina „jūsų vadovais, tais, kurie išmokė tikėjimą“. Paulius laiške Timotiejui ragina: „Prisimink senelę ir motiną, kurios tau perdavė tikėjimą“. Tikėjimo negavome paštu, pridūrė popiežius, o žmonės, vyrai ir moterys, mums jį perdavė. Laiškas Žydams ragina „Žiūrėkite į nesuskaičiuojamus liudytojus ir semkitės stiprybės iš jų, jie patyrė kankinystę“.
Kai vanduo tampa drumstas, svarbu nueiti iki šaltinio ir jame atgaivinti jėgas, kad tęstume ėjimą pirmyn. Galime savęs paklausti: ar mūsų atmintyje yra mūsų vadovai, mano protėviai, ar esu žmogus su šaknimis, ar be jų? Ar tapau bešakniu, gyvenu tik dabartimi? Jei taip, tuojau reikia prašyti sugrįžimo prie ištakų malonės, žmonių, kurie perdavė tikėjimą.
Įsakymas
Trečias momentas yra įsakymas, kurį Jėzus primena Morkaus evangelijoje. Pirmasis įsakymas yra: „Klausyk, Izraelį, Viešpats mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats“.
Įsakymo atmintis. Įsakymas yra Viešpaties meilės veiksmas, nes jis mums parodė kelią, pasakė, kad eidami šiuo keliu nesuklysime. Reikia atminti įsakymą, ne „šaltą“, „juridinį“, o meilės įsakymą, tą kurį Viešpats įsodino į mūsų širdis.
Prisiminti Jėzų reiškia žvilgsniu kreiptis į Viešpatį akimirksniuose, kai jį sutikau, patyriau išbandymus, protėviuose ir įsakyme. Atmintis, sakė popiežius Pranciškus, nėra tik ėjimas atgal. Tai ėjimas atgal, kad eitum pirmyn. Atmintis ir viltis žengia kartu, vienas kitą papildo, išbaigia. Atmink Viešpatį Jėzų, Viešpatį, kuris atėjo, sumokėjo už mane ir vėl ateis. Atminties Viešpats ir vilties Viešpats.
Kiekvienas galime savęs paklausti, ar puoselėju gyvenimo akimirkų, kai susitikau Jėzų, atminimą, protėvių ir įsakymo atminimą? Kokia mano viltis? Ko viliuosi? Viešpats tepadeda puoselėti atmintį ir viltį. (SAK / Vatican News)
