Migrantai Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje Migrantai Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje 

Žali žiburėliai – žmoniškumo liepsnelės

Italijos laikraščiai „Avvenire“ ir „Repubblica“ rašo apie išradingą pagalbos migrantams būdą, kurio ėmėsi kai kurie Lenkijos pasienio ruožo ties Baltarusija gyventojai. Jie, norėdami padėti išvargintiems žmonėms, bet bijodami būti apkaltinti nelegalios imigracijos skatinimu, prie savo namų nakčiai palieka maisto ir drabužių, o namų lange uždega žalią šviesą – ženklą pro šalį einančiam pabėgėliui.

Andrea Tornielli

Yra žmonių, kurie išnaudoja migrantus ir pabėgėlius, paversdami juos įkaitais, ir apie tai kasdien skelbia žiniasklaida. Yra tokių, kurie paskubomis stato spygliuotos vielos užtvaras, kad atremtų invaziją beginklių vaikų, moterų ir vyrų, kurie klaidžioja sušalę ir visko stokojantys po miškus, ir tai taip pat patenka į spaudos puslapius. Yra žmonių, kurie išeina į gatves palaikyti sienos statytojų politikos vardan tapatybės, kuri skelbiasi esanti krikščioniška, ir tai taip pat nepraslysta pro žiniasklaidos akiratį.

Tačiau yra ir tokių, kurie maištauja tylėdami, nedemonstruodami, neišeidami į gatves, o būdami namuose, atokiau nuo kamerų, uždega žmogiškumo žiburėlius. Kai ši žinia pasiekė laikraščių puslapius – ji atgaivino viltį. Lenkijoje, kai kuriuose pasienio ruožo namuose netoli miško, kur vyksta migrantų drama, yra vyrų ir moterų, kurie nepasidavė abejingumo globalizacijai ir nepamiršta krikščioniškų šaknų, kurios nevirto ideologija, bet remiasi gyva Evangelija – palyginimu apie gerąjį samarietį.

Tai žmonės, kurie prisimena šventojo Jono Pauliaus II mokymą, popiežiaus Pranciškaus pacituotą prieš tris dienas bendrosios audiencijos pabaigoje: „Šiandien pasauliui ir Lenkijai reikia didelės širdies žmonių“. Nors ir žinodami, kad rizikuoja būti apkaltinti nelegalios imigracijos skatinimu, šie gerieji samariečiai naktimis savo namuose palieka įjungtą žalią šviesą ir taip praneša, kad tuose namuose yra karštos sriubos ar šiltų drabužių tiems, kurie praeina pro šalį, nežiūrint, kas jie yra. Arba palieka už durų vandens ar šviežiai primelžto pieno, ar batus, kad vakare užėję tylūs savanoriai galėtų surinkti šias dovanas ir palikti jas miške tiems, kuriems jų labai reikia. „Siekimas padėti šiems nevilties varomiems žmonėms, išgelbėti jų gyvybes“, – sakė Wiktoras Jarockis, Krynki kaimo katalikų asociacijos aktyvistas, – „šiandien yra laikomas nusikaltimu. Tačiau mes prisimename popiežiaus Wojtylos mokymą ir teisėtai nepaklūstame. Juk kiekvienas gali netyčia miške pamesti drabužį ar maisto.... Šiandien tai yra būtina.“

2021 lapkričio 12, 18:12