Šventojo Sosto atstovas kritikavo Ataskaitos apie religijos laisvę metodą

Žmogaus teisių taryboje buvo pristatyta specialiojo pranešėjo apie religijos ir įsitikinimų laisvę ataskaita apie „Neapykantą musulmonams ir islamofobiją“. Bendrojoje diskusijoje, įvykusioje praėjusią savaitę, Šventojo Sosto atstovas pripažino, jog pranešėjas atliko didelį darbą, tačiau kritikavo patį metodą – dėmesio sutelkimą į vieną religinę grupę.

Specialusis pranešėjas Ahmad Shaheed parengė ataskaitą, kurioje nurodo, jog daug musulmonų negali naudotis, iš dalies ar visai, savo teise į religijos laisvę dėl kultūrinių stereotipų visuomenėje, žiniasklaidoje, internete, dėl valstybių suvaržymų, kurių perspektyvoje jie yra įtartini, kontroliuotini, nepatikimi, agresyvūs.   

„Šventasis Sostas pripažįsta, jog Ataskaitoje atliktas didelis darbas, pristatant diskriminaciją, stigmatizavimą, prievartą, varžančius teisę individualiai ir bendruomeniškai išreikšti savo religiją, dažnai patiriamą musulmonų“, – pareiškė arkivyskupas Ivan Jurkovič, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų irt kitose tarptautinėse organizacijose Ženevoje. Diplomatas pridūrė, kad religijos laisvė šiuo laikotarpiu varžoma dėl būtinybės apsaugoti žmonių gyvybes pandemijos kontekste. Tačiau svarbu, kad nenusilptų suvokimas, jog religijos ir įsitikinimų laisvė itin svarbi asmenų orumui ir sąžinei, jog civilinės valdžios atstovai įsipareigotų ją gerbti, saugoti ir ginti.

„Nepaisant to, mano delegacija su susirūpinimu pabrėžia siaurą Specialiojo pranešėjo Ataskaitos apie „Neapykantą musulmonams ir islamofobiją“ perspektyvą. Šventasis Sostas apgailestauja, kad ataskaitoje nėra tinkamai pristatytas visų tikėjimų, taip pat netikinčiųjų, persekiojimo kontekstas. Be abejonės, visi neapykantos veiksmai, diskriminacija ir persekiojimas dėl religijos turi būti karštai pasmerkti, taip pat ir musulmonų atžvilgiu“, – pažymėjo arkivyskupas Jurkovič. Jis paminėjo potvarkius, kuriais įsteigta Specialiojo pranešėjo pareigybė ir apibrėžta jo kompetencija: juose kalbama apie religijos laisvės visuotinumą ir apie kovą su visų religinių grupių diskriminacija.

Tuo tarpu dėmesio sutelkimas į vieną kurią religinę grupę, neužsimenant apie kitas, gali iš esmės pakeisti metodologinę prieigą. Toks pokytis rizikuoja, vietoj stigmatizavimo ir neigiamo klasifikavimo sumažinimo, juos padidinti, prisidėti prie „mes“ prieš „juos“ mentaliteto stiprinimo, išsamiai dokumentuoto šių metų ataskaitoje.

„Kelia didelį nerimą, kad dabartinė ataskaita, kuri turi ginti pamatinę ir visuotinę žmogaus teisę į religijos ir įsitikinimų laisvę, visą dėmesį sutelkė į vieną grupę kitų sąskaita, rizikuojant padalinti tarptautinę bendruomenę ir kurti daugiau konfliktų, o tai gali dar daugiau pakenkti teisėms, kurias ši Taryba turi remti ir saugoti“, – reziumavo Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas. (RK / Vatican News)

2021 kovo 10, 10:17