Trapi Libano pusiausvyra
Kardinolas Parolinas Libane
„Tai buvo labai, labai jaudinantis vizitas. Jis iš tiesų mane palietė. Norėčiau išryškinti du dalykus. Visų pirma, destrukciją po sprogimo, kurį kai kas pavadino apokaliptiniu. Manau, kad toks apibūdinimas yra gana taiklus“, – sakė kardinolas Parolinas, kalbėdamasis Romoje po kelionės į Libaną su žinių agentūros Zenit korespondentu. Jis apsilankė Beiruto jūrų uoste, kuris rugpjūčio 4 dieną nukentėjo nuo milžiniško sprogimo. Sprogo sandėlis su keliais tūkstančiais tonų trąšų, sprogimą sukėlusios priežastys dar nėra nustatytos. Sprogimo banga smogė jūrų uostą supusiems kvartalams, Beiruto senamiesčiui, žuvo beveik du šimtai asmenų, o virš šešių tūkstančių buvo sužeista.
„Noriu paminėti skausmą, kančią, kuriuos mačiau per susitikimus su aukų šeimomis. Tarp jų buvo moteris, praradusi vyrą, brolį ir žentą, priklausiusius gaisrininkų komandai, kuri buvo pasiųsta į įvykio vietą po pirmojo sprogimo“, – sakė Popiežiaus valstybės sekretorius.
„Antras dalykas, kurį noriu paminėti, – tai didelis troškimas pradėti viską iš naujo, kai tik bus įmanoma. Buvo skaudu matyti, kad prie įvairių Libano problemų prisidėjo ir ši nelaimė, tačiau taip pat buvo galima jausti troškimą stotis ant kojų. Džiaugiausi matydamas Bažnyčios artumą. Bažnyčia iš tiesų yra arti žmonių“, – pridūrė kardinolas Parolinas.
Popiežiaus Benedikto XVI kelionės sukaktis
Praėjusiais metais būta spėlionių, kad popiežius Pranciškus gali netolimoje ateityje aplankyti Libaną. Šiandien akivaizdu, kad tokiai kelionei nėra sąlygų. Šventasis Sostas paskelbė, kad šiais metais dėl koronaviruso pandemijos atšauktos visos popiežiaus kelionės. Tačiau galima prisiminti, kad 2012 metų rugsėjo 14–16 dienomis Libane lankėsi popiežius Benediktas XVI. Vienas iš pagrindinių šios kelionės tikslų buvo apaštališkojo paraginimo „Ecclesia in Medio Oriente“ („Bažnyčia Artimuosiuose Rytuose“) iškilmingas pasirašymas. Pasirašymo akte dalyvavo Libano ir kiti Artimųjų Rytų kraštų ganytojai. Šis dokumentas yra 2010 metų spalio Vyskupų Sinodo Romoje vaisius. Nors apaštališkojo paraginimo akiratis platesnis, Benediktas XVI taip pat kalbėjo apie Libaną.
„Sėkminga libaniečių santarvė“, – sakė popiežius Benediktas, – „turi liudyti visiems Artimiesiems Rytams ir visam likusiam pasauliui, kad viena tauta gali priklausyti įvairioms Bažnyčioms, sudarančioms vieną katalikų Bažnyčią, kuriai priklauso tikintieji, broliškai bendradarbiaujantys su kitais krikščionimis ir tuo pat metu puoselėjantys pagarbų dialogą su kitas tikybas išpažįstančiais broliais. Ir jūs, ir aš puikiai žinome, kad šita pusiausvyra, pristatoma kaip pavyzdys visiems, yra labai trapi. Kartais jis būna tarsi įtemptas lankas, kuris gali staiga sulūžti. Dažnai šiai pusiausvyrai grėsmę kelia savo interesus ginančios jėgos, kurioms svetimas libaniečių darnus sugyvenimas. Ir būtent todėl reikia nepaprasto apdairumo ir didelės išminties. Reikia išmintingai įveikti šališkas aistras ir siekti bendro gėrio.“
Aktyvus neutralumas
Tuo metu Sirijoje pradėjo įsisiūbuoti pilietinis karas, sudaręs sąlygas įsitvirtinti teroristinei „Islamo valstybe“ pasivadinusiai fundamentalistų organizacijai. Kraštą iki šiol kerta įvairių šalių kariuomenių konvojai. Dabar tarptautinių santykių ekspertai nagrinėja įvairias geopolitinių interesų susidūrimo peripetijas, o žinių reportažuose regimi gelžbetonio nuolaužų dykynėmis virtę Sirijos miestai ir gyvenvietės. Lygiai taip pat yra sunaikintas ir sudraskytas socialinis audinys.
Tai labai grėsmingas perspėjimas, kas laukia Libano, jei, kaip norėtų kai kurios grupuotės šalyje ir už jos sienų, jis vėl bus įtrauktas į regiono karinius konfliktus, jei ekonominė, politinė ir socialinė krizė toliau gilės.
Todėl didžiausios Libano krikščioniškos bendruomenės – maronitų – apeigų katalikų patriarchas ir kardinolas Bechara Rai daugybę kartų ragino išeiti iš politinio akligatvio, neleidžiančio suburti vyriausybės, atsispirti tiems, kurie nori libaniečių rankomis arba Libano teritorijoje kariauti savo karus, tuo pat metu imtis reformų, kurios užtikrintų Libano institucijų savarankiškumą ir teritorinį vientisumą. Tai kardinolas Rai pavadino „aktyvaus neutralumo“ principu. (RK / Vatican News)
