Mūsų miestai turi tapti švarūs Mūsų miestai turi tapti švarūs 

Naujas tyrimas apie oro taršą ir milijonus mirčių. Ką daryti?

Nėra lengva ištirti, išmatuoti oro taršos poveikį žmonių sveikatai, nustatyti tikslesnes žalos proporcijas, greta dešimčių kitų veiksnių. Tačiau dešimtis metų kaupti empiriniai ir statistiniai duomenys iš tūkstančių vietovių leidžia kurti modelius, kurie leidžia apie tai kalbėti argumentuotai: pasaulyje dėl oro taršos kasmet miršta nuo aštuonių iki devynių milijonų žmonių. Tai kelia ir atsakomybės klausimą: tiek paskiri žmonės, tiek valstybės kenčia nuo taršos, prie kurios jie neprisidėjo.

Oro kokybė ir sveikata

 

Oro tarša paprastai dalijama į dvi kategorijas: vidinę, arba namų, išorinę, arba lauko. Namų oro taršą lemia keliasdešimt veiksnių: nuo šildymo ir maisto gamybos būdų iki namų priežiūrai naudojamų chemikalų. Lauko oro taršą lemia transporto, žemės ūkio, industrijos gaminamos dujos ir dalelės, taip pat gamtiniai veiksniai: gaisrai, vulkanų išsiveržimai ir pan. Nors nebūtinai, tačiau nėra reta patirti abiejų tipų taršą. 

Pasaulio sveikatos organizacija 2012 metais paskelbė vertinimus, kuriuose, palyginus su ankstesniais duomenimis, nurodė daugiau nei du kartus didesnį spėjamą mirčių skaičių, susijusį su oro tarša. Tai reiškia, kad viena iš aštuonių mirčių susijusi su šiuo veiksniu.

„Tai patvirtina, kad oro užteršimas yra vienas iš didžiausių aplinkos rizikos veiksnių sveikatai (Pasaulio sveikatos organizacija)“

2012 metų vertinimai lauko taršos poveikiui priskyrė apie tris milijonus, o namų taršai kiek daugiau nei 4 milijonus, kartu – daugiau nei septynis milijonus mirčių visame pasaulyje. Namų ir lauko tarša lemia įvairias širdies ir kraujagyslių, kvėpavimų takų ligas, insultą ir plaučių vėžį. 2020 metų kovo 3 dieną Oksfordo žurnale Cardiovascular Research paskelbtas tyrimas metinę mirčių dėl oro taršos prognozę atnaujino ir padidino iki beveik 8,8 milijonų, tuo pat metu nurodė, kad apie pusšešto milijonų iš jų buvo įmanoma išvengti, jei oro kokybė būtų gera. Labiausiai užteršti regionai šiuo metu yra Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. 

Smoge skendintis Naujasis Delis, Indija.
Smoge skendintis Naujasis Delis, Indija.

Mūsų namai yra bendri

Oro tarša, būtinybė ją mažinti ir atsakomybės už taršą klausimai yra nagrinėjami poveikio ne vien žmonių sveikatai, bet ir visai ekosistemai kontekste, pabrėžiama popiežiaus Pranciškaus enciklikoje „Laudato si‘“

Kaip tik šiomis dienomis popiežius kreipėsi į visus tikinčiuosius ir pakvietė dalyvauti pasaulinėje maldos ir dėmesio enciklikos temoms skatinimo kampanijoje gegužės 16–24 dienomis, skirtoje enciklikos paskelbimo penkerių metų sukakčiai. Per šią „Laudato si’ savaitę“ Šventasis Tėvas prašė klausti: 

„Kokį pasaulį trokštame palikti tiems, kurie bus po mūsų, dabar augantiems vaikams?“

Enciklikoje pabrėžiama, jog viskas susiję: „mes visi, visatos būtybės, būdami sukurti vieno ir to paties Tėvo, esame susaistyti neregimais saitais ir esame savotiška visuotinė šeima, išskirtinė bendrystė, skatinanti šventą, meilės ir nuolankumo kupiną pagarbą. Norėčiau priminti, jog „Dievas taip artimai susivienijo su mus supančiu pasauliu, kad žemės pavertimas dykuma yra tartum visų liga, o kokios nors rūšies išmirimą galime prilyginti suluošinimui“. 

Šitai nereiškia, jog visos gyvos būtybės sulyginamos ir paneigiama žmogaus ypatinga vertė, sykiu lydima didžiulės atsakomybės, priduria Pranciškus. 

Ne kartą jis nurodo, kad aplinkos niokojimas ir žmogaus bei etikos degradacija yra artimai susiję reiškiniai, kaip ir vien į pelną orientuoti gamybos ir prekybos modeliai ar nepasotinamas vartojimas. Enciklikoje taip pat nagrinėjamas atsakomybės klausimas: deja, jos naštos dalis neteisingai priskiriama vargingiausiems, kalbant tiek apie vieną kurią nors visuomenę, tiek apie tarptautinę bendruomenę. (RK / Vatican News)

 

2020 kovo 04, 17:18