Vietinės bendruomenės kaip integracijos Europoje pavyzdys
Lapkričio pabaigoje Atėnuose vyko nacionalinių migracijos tarnybų direktorių susitikimas, kurį koordinavo kardinolas Anders Arborelius, Europos vyskupų konferencijų tarybos socialinės pastoracijos migracijos sekcijos vadovas. Susirinkusieji diskutavo apie tai, kaip vietinės bendruomenės tampa priėmimo ir integracijos pavyzdžiu Europoje.
Tema pasirinkta atsižvelgiant į krikščioniškos patirties šaknis, mokančias mus priimti kitus ir rūpintis kitais, šiuo ypatingu atveju migrantais ir pabėgėliais, ta patirtis tampa evangelizavimo įrankiu, padeda atgauti žmogiškąjį orumą. Bažnytinės bendruomenės, neretai įdėdamos daug pastangų, išmoksta atverti širdis ir taip parodyti atvirumą kitiems.
Buvo pristatyta Graikijos situacija – vietinių katalikų Graikijoje gyvena 50 000, atvykusiųjų migrantų katalikų – 150 000, tad tai kelia nemažai iššūkių. Migrantai dažnai apsigyvena ir randa darbą ten, kur katalikų bendruomenių nėra ir dažnai nėra galimybės atvykti kunigui. Atėnuose yra trys katalikų parapijos, kuriose dominuoja migrantai: katedroje – 95 proc. filipiniečiai, jėzuitų kuruojamos parapijos 95 proc. daugumą sudaro lenkai, o kunigų asumpcionistų parapijoje dominuoja atvykusieji iš Afrikos.
Susitikimo metu buvo supažindinta su priėmimo veikla nuo 2015 metų iki šiandien – nauji ir seni centrai, teikiantys trumpalaikę ar nuolatinę pagalbą migrantams Graikijoje. Pristatytas ir projektas „Shedia“, kurio dėka benamiai tampa gidais po Atėnų gatveles, pasakoja ir savo istoriją, išgyventą socialinę atskirtį, įvairių centrų suteiktą socialinę pagalbą.
Susitikime kalbėjo ir kunigas Fabio Baggio, Šventojo Sosto Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos migrantų ir pabėgėlių skyriaus pasekretoris, remdamasis keturiais popiežiaus Pranciškaus žodžiais: priimti, saugoti, skatinti, integruoti. Naujų sienų statymas, sienų uždarymas, atsisakymas padėti išryškina atmetimo kultūros ir abejingumo globalizacijos siekius. Kaip popiežius sakė lankydamasis Lampedūzoje, dėl abejingumo kultūros mes visi liekame be veido ir be vardo, už nieką neatsakingi. Migrantai ir pabėgėliai, kurie leidžiasi į „vilties kelią“, suteikia mums galimybę atkurti tą solidarumą, kuris atspindi civilizacijos pareigą ir krikščionišką įsipareigojimą.
Integracija – tai ir iššūkis, kaip sugyventi skirtingoms kultūroms, tačiau ir galimybė praturtinti visuomenę kitomis tradicijomis.
Susitikimo pabaigoje buvo pristatyta ataskaita apie migrantų sielovadą Europoje, apžvelgianti situaciją 39 šalyse. Joje taip pat įvardijamos gerosios priėmimo praktikos, kurios taikomos kai kuriose parapijose, vietinėse bendruomenėse. Ataskaitą galima rasti Šventojo Sosto Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos Migrantų ir pabėgėlių skyriaus puslapyje. (DŽ / ccee.eu)
