Afrikos vyskupai: reikia sąžiningų lyderių
Vidutinį ekonominio išsivystymo lygį yra pasiekęs tik Mauricijus, kitos dvi šalys – Mozambikas ir Madagaskaras – pagal socialinės ir ekonominės plėtros rodiklius priklauso paskutiniam visos pasaulio valstybių dešimtukui. Dėl to popiežiaus vizito metu tikimasi išgristi padrąsinimą ryžtingiau spręsti dešimtmečiais Afriką kamuojančias problemas, dėl kurių kaltas ir kolonializmo palikimas, ir pilietiniai karai, tačiau taip pat atsakomybės už bendrą gėrį stoka bei korupcija valstybių viduje.
Apie artėjančią popiežiaus kelionę ir apie socialines ir ekonomines visos Afrikos problemas kalbėta neseniai Ugandos sostinėje Kampaloje vykusiame Afrikos ir Madagaskaro vyskupų simpoziumo (SECAM) posėdyje. Afrikos ir Madagaskaro vyskupų simpoziumas – tai viso Afrikos žemyno ir salų vyskupus jungianti organizacija, įkurta prieš 50 metų. Šiemetinis jos posėdis vyko Ugandoje, nes prieš 50 metų Uganda aplankė popiežius Paulius VI – pirmasis naujųjų laikų popiežius, įkėlęs koją į Afrikos žemyną. Be jubiliejinių SECAM įkūrimo ir popiežiaus vizito penkiasdešimtmečiui skirtų renginių, šiemetinėje asamblėjoje daug dėmesio buvo skirta socialinio teisingumo vertybei Bažnyčios pastoracinėje misijoje. Vieną pagrindinių pranešimų skaitė Afrikos Caritas federacijos vadovas ganietis vyskupas Gilbert Justice Yaw Anokye.
„Balsavome už korumpuotus lyderius. Tai darėme vadovaudamiesi klanų ir genčių interesų logika, iš baimės arba siekdami naudos. Išsirinkome žmones, kuriems nerūpėjo nepriklausomybę paskelbusių Afrikos valstybių pažanga. Buvo ir gerų lyderių, tačiau leidome, kad jie būtų nuversti ir nustumti į šalį.“ Taip vyskupas iš Ganos apibrėžė pastarųjų kelių dešimtmečių Afrikos sociopolitinį gyvenimą. Žmonių godumas, grobuoniškas požiūris į žemės turtus, nesibaigiantys karai ir terorizmas, taip pat dažnos stichinės nelaimės gramzdina Afriką į skurdą ir pakerta tikėjimą ateitimi, skatina žmones migruoti, svetur ieškoti geresnio gyvenimo.
Padėtį Afrikoje vyskupas sugretino su Pietryčių Azija, kuri irgi dar prieš kelis dešimtmečius buvo slegiama skurdo. Tokios šalys kaip Malaizija ar Singapūras išbrido iš skurdo, nes turėjo sumanius ir sąžiningus lyderius. Afrikai labiausiai trūksta sumanaus sąžiningo politinio elito. Afrika atsities, jei bus sukurta tikra demokratija, jei jos lyderiai sieks visų gerovės, o ne vien savo pačių ar savo klanų naudos. Pasak vyskupo, kovai su socialinio ir politinio gyvenimo ligomis reikia analogiškų procedūrų, kurios taikomos ir žmonių sveiktos apsaugoje, – reikia prevencijos, gydymo ir reabilitacijos. (JM / VaticanNews)
