Honkonge tęsiasi pilietinės manifestacijos
Manifestantų motyvai yra įvairūs, nors susiję: vieni protestuoja prieš tai, ką vadina regiono autonomijos praradimu. Kiti protestuoja prieš galimybę, kad politiškai nepatogūs arba nepaklusnūs asmenys taip pat būtų kvalifikuoti kaip nusikaltėliai ir išgabenti į žemyninę Kiniją, kuri negerbia žmogaus teisių standartų ir kur jie bus įbauginti, užtildyti ir pašalinti iš viešos erdvės. Treti pasisako prieš tokio teisingumo taikymą ne vien honkongiečiams, bet ir čia esantiems kitataučiams. Pavyzdžiui, pabėgėlis iš Šiaurės Korėjos gali būti iš Honkongo perkeltas į Kiniją, o iš šios – pasiųstas į savo gimtinę, kurioje jo laukia kalėjimas, priverstinio darbo stovyklos arba sušaudymas be jokios galimybės apsiginti. Sutikusi tokį pilietinį pasipriešinimą vyriausybė sustabdė projekto svarstymą, tačiau manifestacijos tęsiasi iki pat šių dienų. Jose ypač dalyvauja jauni žmonės, studentai.
Poziciją išreiškė Honkongo katalikų vyskupijos Taikos ir teisingumo komisija atvirame laiške, paskelbtame birželio pabaigoje. Šis laiškas buvo išsiųstas kitų Azijos šalių episkopatams, prašant kartu melstis ir informuoti savo vyriausybes.
Pasak Honkongo vyskupijos analizės, ekstradicijos įstatymo projektas „leistų Teritorijos piliečius ir čia reziduojančius arba keliaujančius svetimšalius perduoti ne vien Kinijai, tačiau ir bet kuriai kitai jurisdikcijai pasaulyje, taip pat ir šalims, kurios nepasirašė ar neįgyvendino tarptautinio civilinių ir politinių teisių pakto. Tarp tokių režimų yra (kontinentinė) Kinija, Šiaurės Korėja ir Zimbabvė (...). Atsižvelgiant į skausmingus liudijimus ir itin žemą teisinės valstybės, religijos laisvės, spaudos ir žmogaus teisių lygį šiuose kraštuose, labai tolimą nuo dabartinių Honkongo standartų, skeptiškai vertiname tai, jog (ekstradicijos įstatymo) projekto priėmimas užtikrins Honkongo piliečių asmeninį saugumą ir nuosavybės teises“, – pareiškė Honkongo katalikų vyskupijos atstovai.
Jie be užuolankų išreiškė pasipiktinimą tuo, kad šiuo atveju vyriausybė nesurengė konsultacijų su piliečiais, ignoravo nusistovėjusias parlamentinių debatų praktikas, pusiausvyrą tarp institucijų – vyriausybės ir išrinktų parlamentarų. Be to, policija panaudojo neproporcingą ir neleistiną jėgą prieš manifestantus.
Honkongo vyskupijos Taikos ir teisingumo taryba pasiūlė ištirti policijos elgesį, nevadinti manifestacijų maištu, atsižvelgti į žmonių reikalavimus ir nepadaryti iš įstatymo, kuris turi užtikrinti teisingumą, prievartos akto.
Kita vertus, Honkongo katalikų ir protestantų bendruomenių, kurios sudaro krikščionių daugumą, lyderiai ne kartą pabrėžė, jog manifestacijos turi būti taikios. Tai pakartota ir tarpreliginiu formatu. Honkongo „Šešių religijų taryba“, kurią sudaro budizmo, konfucionizmo, islamo, protestantų, taoistų ir katalikų atstovai, paragino „atsispirti pagundai imtis prievartos“. Valdžia turi leisti „žmonėms išreikšti savo požiūrį taikiu ir racionaliu būdu. Prašome vyriausybę ir tuos, kurie prieštarauja šioms manifestacijoms, išklausyti šias nuomones ir nuoširdžiai atsakyti“, – priduriama tarpreliginės tarybos kreipimesi. Katalikams joje atstovauja kardinolas John Tong Hon, Honkongo arkivyskupas emeritas, kuris laikinai vadovauja arkivyskupijai, kol bus paskirtas naujas ganytojas. (RK/ Vatican News)
