Bažnyčia Ukrainoje Bažnyčia Ukrainoje  (AFP or licensors)

Ukraina. Kaip Rusijos kariuomenė persekioja tikinčiuosius

Ataskaita apie religines represijas V. Putino okupuotose teritorijose. Nukentėjo katalikai, Ukrainos ortodoksai, taip pat musulmonai. Veikti leidžiama tik Maskvos patriarchato bendruomenei.

Bažnyčios pavadinimas yra provokacija Rusijos kariuomenei, nuo 2022 m. vasario mėn. okupavusiai vietovę. Ji vadinasi „Visų Ukrainos žemės šventųjų“ ir stovi pietų Ukrainoje esančiame Kalančako miestelyje, kuris vienas pirmųjų buvo užimtas Chersono srityje. Parapijai vadovavo dvasininkas Stepanas Podolčakas, Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios, kuri 2018 m. atsiskyrė nuo Maskvos patriarchato, dvasininkas. Kunigą kankino ir nužudė Putino kariškiai, nes jis nesutiko pereiti į Maskvos patriarchatą. Pernai vasario 13 d. buvo ištemptas iš klebonijos basas, su ant galvos užmautu maišu. Po dviejų dienų jo žmonos buvo paprašyta atpažinti kūną.

Tėvas Podolčakas – vienas iš penkių kunigų, nužudytų per virš dvejų metų trunkantį karą iš Ukrainos atimtose teritorijose. Aštuoni kunigai yra paimti į nelaisvę arba pagrobti, rašoma ataskaitoje „Tikėjimas po bombomis“. Tarp jų – graikų katalikų redemptoristai kunigai Ivanas Levickis ir Bohdanas Geleta, kurie nuo 2022 m. lapkričio mėn. kai buvo suimti Berdianske, okupuotoje Zaporižios srities vietovėje, uždaryti kalėjime. Trisdešimt dvasininkų buvo priversti palikti vietas, kuriose vykdė savo misiją, arba buvo prievarta ištremti, rašoma pranešime, kurį paskelbė evangelizacinis tinklas „Misija Eurazija“. Tarp ištremtų katalikų kunigų yra Oleksandras Bogomazas, Rusijos kontroliuojamo Melitopolio parapijos kunigas, kuris buvo tardomas kareivinėse.

Rusijos taikiklyje atsidūrė visos religinės konfesijos. Išskyrus vieną – Maskvos patriarchato Ortodoksų Bažnyčią. Tai neapykanta tikinčiųjų mažumų atžvilgiu, nes jos stengiasi išlaikyti savo tapatybę ir nepaklūsta rusiškojo pasaulio ideologijai, teigia „Misija Eurazija“. Graikų Katalikų Bažnyčia kaltinama ne tik dėl humanitarinės pagalbos teikimo žmonėms, bet ir dėl ukrainiečių kalbos vartojimo švenčių metu. Pasak muftijaus Ajdero Rustemovo, musulmonų bendruomenė Kryme patiria vis didesnį spaudimą ir yra persekiojama. Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia anksčiau Kryme turėjo daugiau kaip 50 aktyvių bendruomenių, o po dešimties okupacijos metų nebeliko nė vienos.

Pasak organizacijos „Misija Eurazija", susidorojimas buvo vykdomas trimis etapais. Pirmaisiais invazijos mėnesiais Putino kariai nekreipė dėmesio į religines bendruomenes, vėliau rusų valdžia sustiprino grasinimus dvasininkams ir tikintiesiems, kurie atsisakė bendradarbiauti. Nuo 2022 m. pabaigos prasidėjo bažnyčių pastatų konfiskavimas, maldos draudimai ir areštai. Represijos pirmiausia nukreiptos į dvasininkus, ypač tuos, kurie atsisakė bendradarbiauti. Kai kurie buvo įkalinti už tai, kad atsisakė melstis už Rusijos pergalę; kai kurie – už tai, kad nesuteikė galimybės naudotis parapija rengiant aneksijos referendumo balsavimą; kai kurie – už tai, kad nepripažino pseudorinkimų rezultatų; kai kurie – dėl melagingų įrodymų, kuriuos sufabrikavo Putino saugumiečiai.

Iš tikrųjų vienintelė saugoma ir išlikusi Bažnyčia yra Rusijos Ortodoksų Bažnyčia.  Maskvos Bažnyčia jau įsteigė devynias naujas vyskupijas okupuotose Ukrainos teritorijose nuo Krymo iki Donbaso: naujausia – Skadovske, Chersono srityje.

(DŽ/Avvenire)

2024 kovo 11, 13:44