Kyjivas Kyjivas 

S. Ševčukas: niekas už mus nepastatys valstybės, niekas to nepadarys geriau už mus

Savaitgalio, 171 ir 172 karo dienų, vaizdo žiniose didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas tęsė apmąstymus apie teisingos valstybės ir visuomenės pamatus, tačiau visų pirma apžvelgė kovų frontą, dėkodamas Dievui ir krašto gynėjams už tai, kad Ukraina sulaukė dar vieno ryto.

Šeštadienio, rugpjūčio 13 d., žinioje Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios ganytojas minėjo didžiulę raketų ataką, smogusią Krematorskui, Donecko sričiai ir Zaporižei, įnirtingas kovas Charkivo, Bachmuto ir Mykolajivo srityse. Sekmadienio, rugpjūčio 14 d., ryto žinioje didysis arkivyskupas kalbėjo apie raketinius smūgius Nikopoliui, svarbiam pramonės centrui, mūšius Luhansko, Chersono, Charkivo srityse, kitose vietose.

*

171 dienos vaizdo žinioje didysis arkivyskupas S. Ševčukas ragino svajoti apie Ukrainą po pergalės, svarstyti apie tai, ko reikia, kad valstybė būtų teisinga ir sėkminga. Jis jau kalbėjo, priminė ukrainietis ganytojas, apie žmogaus orumą ir jo gyvybės šventumą, bendrąjį gėrį ir solidarumą. Ne mažiau svarbus dar vienas principas, vadinamas subsidiarumu. Jo esmė – asmeninės atsakomybės ir iniciatyvos skatinimas. Viešpats sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą ir panašumą, suteikė jam ypatingą kūrybiškumo dovaną ir potencialą.   Bažnyčios tėvai mokė, kad Viešpats Dievas, sukūręs pasaulį, tarytum atidavė jį į žmogaus rankas tobulinimui, atsižvelgiant į savo poreikius, išmintį ir Dievo planą. Jei iš žmogaus atimama galimybė kurti kartu su Dievu ir taurinti pasaulį, jo žmogiškasis orumas nėra iki galo suvokiamas ir gerbiamas.

Klojant valstybės pagrindus subsidiarumo principas pabrėžia, kad aukštesnės valdžios institucijos neturi perimti žemesniųjų kompetencijų. Valdžia taip pat neturėtų savintis to ir pretenduoti į tai, ką galima padaryti asmeniniame arba privačiame lygyje. Kita vertus, ir asmuo turi veikti atsakingai ir kūrybiškai, nelaukti nurodymų iš viršaus, kad, pavyzdžiui, aplink jį vyrautų švara ir tvarka, kad bendruomenės gyvenimas būtų sklandus. Pasak S. Ševčuko, kartais asmeninė atsakomybė ir kūrybiškumas išryškėja sunkiausiais momentais, kai žmonės, be nurodymų iš viršaus, bet skatinami savo sąžinės, suneša, tarsi bitės, ką turi, prisiimdami atsakomybę vienas už kitą, kurdami visuomenę. Ir jei totalitarinės santvarkos baudžia už iniciatyvą, tai laisva ir demokratinė valstybė ją turi palengvinti ir remti.   

„Mes, kaip laisvi laisvos valstybės piliečiai, turėtume suprasti, kad Ukraina bus tokia, kokią ją kursime. Niekas to nepadarys geriau už mus. Niekas už mus jos nepastatys. Ir niekas už mus neapsaugos mūsų nuo priešo. Viešpats Dievas visada laimins gerus darbus ir įsipareigojimus. O mes jausime džiaugsmą, kad savo rankomis ir asmeninėmis dovanomis prisidėjome prie klestinčios laisvos Ukrainos valstybės kūrimo“, – sakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas, dėkodamas visiems, kurie tai jau daro, pabrėždamas, kad tokiame darbe reikia visų. Jis ypatingai dėkojo savanoriams, dažnai labai jauniems, nesavanaudiškai tarnaujantiems kitiems, taip pat ir ten, kur nepasiekia valstybės institucijos, o jų gyvybei gresia pavojus. Jie, įskaitant bažnytinių organizacijų ir parapijų savanorius, ypatingai įgyvendina subsidiarumo principą.    

*

172 karo dienos vaizdo žinioje Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vadovas kalbėjo apie dar vieną principą, kuris būtinas klojant teisingos valstybės pamatus. Tai vadinamoji teisinė valstybė. Sutinkame, kad reikia gerbti žmogaus gyvybę, kad dera dirbti bendram labui, padėti vienas kitam, prisiimti asmeninę atsakomybę. Bet kaip tai įgyvendinti praktiškai? Aplinka, kurioje tai įmanoma, kuri gerbia Dievo, moralės, prigimties principus, vadinama teisine valstybe. Tokios valstybės teisė užtikrina piliečių teises ir laisves, tarnauja joms. O ten, kur nėra įstatymo jėgos, galioja tik stipriųjų įstatymas, galiausiai sužlugdantis visuomenes.  

Teisinės valstybės tikslas, atitinkantis krikščionišką valstybės supratimą, yra silpniausiųjų teisių apsauga. Didysis arkivyskupas S. Ševčiukas pacitavo 12 amžiaus Kyjivo kunigaikščio Vladimiro Monomacho pamokymą: „Neleiskite stipriesiems pražudyti žmonių!“ Šiandien, kai į Ukrainą veržiasi stiprieji, žudantys jos žmones, siekiantys iškraipyti ir pasisavinti Kyjivo Rusios valstybės tradiciją, šie žodžiai skamba labai pranašiškai. Todėl taip svarbu įveikti teisinį nihilizmą ir įtvirtinti Ukrainoje teisinę valstybę. Labai reikia teisingų teismų, priimančių teisingus nuosprendžius, ginančių piliečių teises ir laisves.

Didysis arkivyskupas kreipėsi į tuos, kurie atsidūrė okupuotuose teritorijose, linkėdamas, kad Dievo pagalba pasiektų ten, kur nepasiekia žmogaus ranka. Šiose teritorijose vyrauja aklas ir laukinis stipriojo įstatymas, kuris prislegia ir persekioja. Žmonės yra žeminami, niekinami, įmetami į koncentracijos stovyklas, vaikai jėga atimami iš šeimų, išvežami į Rusiją, prievarta rusinami, vyrai ir moterys jėga verčiami įsijungti į nusikalstamas karines grupuotes, atsukti ginklus prieš kitus ukrainiečius. 

„Šiandien meldžiamės Viešpačiui už jus, už jūsų išsivadavimą, laisvę, orumą, meldžiame palaiminimo jums ir jūsų šeimoms“, – sakė S. Ševčukas, taip pat melsdamas visiems ukrainiečiams mokėjimo mylėti vienas kitą teisingumu, įveikti blogį ir džiaugtis teisinga ramybe. (RK / Vatican News) 

2022 rugpjūčio 15, 16:20