Savaitės Lietuvoje apžvalga (gegužės 29 d.)
2022 metus LR Seimas paskelbė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais, taip pagerbdamas neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi tapusį reiškinį – „Kronikos“ leidybą ir platinimą.
Siekiant paminėti „Kronikos“ leidybos 50-metį, gegužės 25 d. Seime vyko konferencija „50 metų po Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“, kurioje istorikai, teisininkai bei filosofai apžvelgė „Kronikos“ leidybos istoriją bei pasidalino apmąstymais, ko šiandien galime pasimokyti iš jos leidėjų, susidurdami su naujais iššūkiais krikščionybei.
Konferencijai dėmesį parodė ir Šventasis Sostas – apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Petaras Antunas Rajičius renginio dalyviams perdavė Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus palaiminimą ir maldingus sveikinimus, pasirašytus Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino: „Šventasis Tėvas žino apie gilią „Kronikos“ istorinę reikšmę Bažnyčiai Lietuvoje ir ypatingai vertina žavintį kunigų, vienuolių ir pasauliečių bendradarbiavimą priešinantis persekiojimo jėgoms ir išlaisvinančioje Evangelijos šviesoje atskleidžiant žmogaus teisių pažeidimus ir religijos laisvės suvaržymus. Šventasis Tėvas širdingai suteikia palaiminimą kaip išminties ir taikos prisikėlusiame Kristuje laidą.“
Konferencijos globėjas kardinolas Sigitas Tamkevičius pasidalijo mintimis apie šio istorinio fenomeno – „Kronikos“ – prasmę anuomet, reikšmę šiandien ir ateities perspektyvas. Kardinolas sakė, kad svarbiausia žinia, kurią norėtų palikti jaunimui – branginkite savo šaknis ir laisvę.
Šiemet trys „Kronikos“ leidėjai buvo įvertinti Laisvės premija. Tarp jų – ir Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo Bernadeta Mališkaitė, kuri su žurnalu „Jėzuitai“ pasidalijo keletu įžvalgų, kurios skelbiamos straipsnyje „Laisvė – didžiausia Dievo dovana žmogui“.
Lietuvoje pradedami svarstyti donorystės reguliavimo pakeitimai, kuriais norima įteisinti numanomą organų donoro sutikimą donorystei. Lietuvos vyskupai paskelbė kreipimąsi dėl ketinimų įvesti donorystės reguliavimo pakeitimus, kuriame rašoma, kad Bažnyčia dalijasi troškimu padėti ligoniams, kuriems donoro organai yra vienintelė viltis išgyventi, tačiau kviečia rinktis tokius būdus, kurie užtikrintų donorystės sėkmę nepažeidžiant fundamentalios žmogaus apsisprendimo teisės: donorystės koordinatorių pareigybių įsteigimą, visuomenės švietimą, donoro kortelės žinomumo didinimą.
Premjerė Ingrida Šimonytė žada susitikti su Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovu, šiam paprašius tokio pokalbio. Pastaruoju metu daliai Lietuvos stačiatikių dvasininkų reiškiant norą keisti savo pavaldumą, antradienį išplatintame Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pranešime metropolitas Inokentijus pabrėžė, kad dauguma šalies ortodoksų „lieka ištikimi stačiatikių bažnyčiai, kanoniškai priklausančiai Maskvos patriarchato jurisdikcijai“. I. Šimonytė per diplomatus praėjusią savaitę perdavė laišką Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui I, išreikšdama Lietuvos Vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos.
Gegužės 21-ąją Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis paskelbė buvusio Kražių parapijos vikaro kunigo Stanislovo Pijaus Rimkaus (1912-1942) beatifikacijos proceso pradžią. S. Rimkus aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, mokykloje dėstė tikybą, vadovavo įvairioms katalikiškoms organizacijoms, siekė diegti parapijiečiams patriotiškumą, meilę tėvynei. Kražiuose kunigas S. Rimkus išbuvo tik ketverius metus – iki pirmos sovietinės okupacijos, vėliau suimtas ir nuteistas už veiklą su kontrrevoliucinėmis „Pavasario“ ir tretininkų organizacijomis, 1942 m. Uralo Orenburgo kalėjime sušaudytas. Tebuvęs vos 30-ies metų amžiaus ir tik ketverius metus kunigavęs, Stanislovas Rimkus yra Lietuvos kankinių sąraše.
Kauno arkivyskupija gegužės 22 d. katedroje meldėsi už Kauną ir kauniečius, o arkivyskupas Kęstutis Kėvalas parengė Kauną ir Europos krikščioniškąją kultūrą šlovinančią homiliją. Arkivyskupas sakė, kad šiemet kauniečiai turi daugybę progų didžiuotis ir džiaugtis savo puikiu miestu. Kaunas tikrai yra Europos, o kartu ir Vakarų kultūros sostinė, kurioje žmones vienija noras kurti gražesnę dabartį ir ateitį.
Vilniaus katedros varpinė kviečia į koncertą, skirtą didžiųjų varpų 20-mečiui. Gegužės 28 d., šeštadienį, 21 val. Bažnytinio paveldo muziejus ir šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzika erdvėje“ vilniečius ir miesto svečius kviečia pirmą kartą išgirsti Vilniaus katedros varpinės didžiųjų varpų skambesį koncerte „Heksameronas“.
Į Gargždų bažnyčios bokštą pakilo du nauji varpai, pranešė Klaipėdos rajono savivaldybė.
Iš Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios varpinės iškeltas senasis, dar 1925 metais išlietas varpas. Į jo vietą pakelti du nauji, vienas toną, kitas 500 kg sveriantys varpai.
