Kaunas Kaunas 

Savaitės Lietuvoje apžvaga (gegužės 22 d.)

Šį savaitgalį Kaune vyko miesto gimtadienio ir 2022 Europos kultūros sostinės metų renginiai. Arkivyskupijos bendruomenė taip pat įsitraukė į įvairiopą miesto šventę. Penktadienį Bažnyčios institucijų ir bendruomenių atstovai dalyvavo tradicinėje Kiemų šventėje, kur prie Laisvės alėja nusidriekusių bendrų stalų virtinės buvo vaišinamasi, susipažįstama, bendraujama.

Šeštadienį pačioje šventinių renginių širdyje, Santakoje, prie Kauno pilies esančioje Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje vyko maldos vakaras, kurio metu dėkota Dievui už Kauną – Europos kultūros sostinę, už miesto žmones. Sekmadienį Kauno arkikatedroje švęstos Mišios už miestą ir žmones, dvasinį ir kultūrinį gyvenimą.

Šeštadienį Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje vyko Sinodinio kelio Panevėžio vyskupijoje padėkos šventė. Po sinodinio kelio ataskaitos pristatymo ir susitikimo teminėse darbo grupėse švęstos Mišios Kristaus Karaliaus katedroje.

Sekmadienį Mišiomis Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyskupas Jonas Kauneckas dėkojo Dievui už 45 metų kunigystės pašaukimo dovaną.

Vilniaus arkivyskupija džiaugiasi, kad Lietuvos muziejų asociacijos valdyba geriausia praėjusių metų muziejininke išrinko Bažnytinio paveldo muziejaus rinkinių kuratorę Ritą Pauliukevičiūtę. Metų muziejininko vardas suteikiamas nuo 2004 metų tais metais labiausiai pasižymėjusiam muziejininkui.

Vilniaus arkivyskupijos bendruomenė sveikina vyskupą Darių Trijonį, švenčiantį kunigystės 25-metį. Sveikinimas palydimas paties ganytojo žodžiais apie dvasinį pašaukimą, ilgainiui brendusį per draugystę su Jėzumi.

Lietuvos šeimos centro leidžiamame aplinkraštyje plačiau pasakojama apie projektą Šeima – šeimai, kai Lietuvos šeimos įsipareigoja pusę metų finansiškai ir morališkai remti Ukrainoje gyvenančias kūdikio sulaukusias šeimas. Organizatoriai džiaugiasi, kad į pagalbos projektą jau įsijungė virš 400 Lietuvos šeimų. Publikacijoje dalijamasi dramatiškomis istorijomis iš ukrainiečių mamų atsiunčiamų laiškų. Apie projektą „Šeima – šeimai“ rašyta taip pat kituose žinių portaluose.

Viešumoje vėl suintensyvėjo diskusijos dėl teisinio partnerystės reguliavimo: Laisvės partija pristatė Civilinės sąjungos įstatymą vietoj pernai Seime atmesto Partnerystės įstatymo projekto. Naują projektą palaikantys politikai vadina jį kompromisu ir pabrėžia, kad jo pavadinime neminima partnerystės sąvoka, nebeliko ankstesniame variante kritikuoto panašumo tarp santuokos ir partnerystės, neminimos įvaikinimo, pavardės keitimo galimybės. Tačiau naujo projekto kritikai turi daugiau pastabų. Teisininko Ramūno Aušroto komentaras apie Civilinės sąjungos įstatymo projektą „Bernardinai.lt“ dienraštyje pavadintas „Ta pati mergelė, tik kita suknelė“. Jis konstatuoja: šiuo įstatymu vienalytėms poroms bandoma suteikti faktinį šeimos teisinį statusą.

Teisininkė Kristina Zamarytė - Sakavičienė savo komentare projekto iniciatorių klausia: jei išties norima sureguliuoti kartu gyvenančių žmonių santykius, kodėl netiko jau anksčiau Seime pateiktas Bendro gyvenimo susitarimo projektas? Pasak jos, atsakymas paprastas: bendro gyvenimo susitarimas neimplikuoja šeimos santykių ir nėra susietas su santuokos teisiniu reguliavimu. O siūlomas Civilinės sąjungos įstatymas iš esmės reiškia santuoką imituojančią partnerystę, tik kitu pavadinimu.

Filologė prof. Tatjana Aleknienė straipsnyje „Akademikų“ tylėjimas“ LRT.lt portalo skiltyje „Pozicija“ komentavo bandymą šio įstatymo kelią į Seimą palengvinti akademinės bendruomenės parašais, beje, iš anksto nepaviešinus įstatymo turinio. Ji pažymi: nors laišką pasirašė daugiau kaip keturi šimtai akademinės bendruomenės narių, jo nepasirašiusių kolegų yra apytikriai tris kartus tiek. Autorė ragina akademinės bendruomenės narius atsakingai apsvarstyti kryptį, kurią brėžia raginamas priimti įstatymas ir drauge atskleidžia, deja, kai kur akademinėse sferose įsivyravusią apgailėtiną minties cenzūrą.

„Bernardinai.lt“ surengė tiesioginę diskusiją apie lyčiai neutralią partnerystę ir Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Simono Baliukonio vestoje diskusijoje dalyvavo teisininkas Vygantas Malinauskas ir Seimo narys Andrius Navickas.

Iš akiračio nesitraukia ir karo tema. „Bernardinai.lt“ dienraštyje ukrainietis jėzuitas kunigas Viačeslav Okun SJ dalijasi mintimis apie budėjimą širdies fronte ir ten esančią ploną liniją, skiriančią meilę nuo neapykantos. Jis taip pat kviečia pasvarstyti apie šio karo pamokas Bažnyčiai ir klerikalizmo pavojus, ypač matant Rusijos ortodoksų Bažnyčios politinį susiliejimą su imperialistine valstybe.

Kauno technologijos universiteto profesorius Dario Martinelli „Bernardinai.lt“ dienraštyje svarsto, kad kultūros boikotas taip pat gali padėti kovojant su karu. Italas mokslininkas ir kompozitorius priešingai daugeliui savo tėvynainių pritaria laikinam rusiškos kultūros įvaizdžių boikotui ir sugretindamas primena, kad barbariški rusų kariuomenės veiksmai padarė neatitaisomos žalos daugiau kaip penkiasdešimčiai UNESCO pažymėtų istorinių objektų Ukrainoje.

Laikraštyje „XXI amžius“ plačiai aprašomi renginiai, skirti pilietinio pasipriešinimo apraiškoms minint Romo Kalantos mirties 50-ąsias metines.

Vyskupas Darius Trijonis feisbuko paskyroje džiaugiasi Medininkų pilyje vykusiu parapijos klebono, pranciškono konventualo kun. Józef Makarczyk OFM Conv naujos knygos pristatymu. Joje plačiai aprašoma Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esančių Medininkų istorija ir čia gyvenę žmonės. Knygos autorius jau yra išleidęs 14 knygų istorine tematika.

Vilniaus arkivyskupijos Caritas penktadienio pavakare Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčios kiemelyje surengė Savanorių atokvėpio festivalį.

Sekmadienį Vilniaus universiteto sielovados komanda kvietė į Botanikos sodą Kairėnuose švęsti gegužines pamaldas, pasivaikščioti ir pabendrauti.

Kastantas Lukėnas

2022 gegužės 22, 12:31