Savaitės Lietuvoje apžvalga (lapkričio 21 d.)

Nuo praėjusio šeštadienio Vilniuje švęsti tradiciniai Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai. Sekmadienį, pagrindinę atlaidų dieną Mišias aukojęs arkivyskupas Gintaras Grušas komentuodamas liturginių metų pabaigos skaitinius patikino: „Mūsų išganymas, jei nenuleidžiame akių nuo Jėzaus, yra garantuotas. Bet negalime nuleisti akių, net kai atrodo, kad viskas aplink mus yra baisu. Negalime atitraukti nuo Jo savo žvilgsnio, net jei žvaigždės iš dangaus pradėtų kristi ar saulė aptemtų“. Pasak ganytojo, Aušros Vartų žinia yra paraginimas nelaimės ir nežinios akivaizdoje glaustis prie Dievo. Minint Vargstančiųjų sekmadienį arkivyskupas taip pat ragino melstis ir teikti pagalbą visiems slegiamiems gyvenimo naštos, tiek mūsų miestų i miestelių gyventojams, tiek migrantams pasienyje ir stovyklose: „Melskimės už žmonės, kurie pakliuvo į sukčių ar politinių jėgų spąstus. Meldžiamės už apgautuosius, už išnaudotus žmones čia ir visame pasaulyje, esančius prekybos žmonėmis pančiuose. Meldžiamės už visus vargstančius mūsų gatvėse, mūsų šalyje ir visame pasaulyje“. Ganytojas sakė: „Ženklai pasaulyje – tiek politinės migracijos, tiek pandemijos akivaizdoje – kviečia mus naujai kreiptis į Dievo Motiną“. Įvairiose pasaulio vietose vykstančiuose apsireiškimuose Marijos kreipimasis lieka tas pats visada: „Melskitės, melskitės, melskitės.“ Melskimės už Tėvynę, už jos saugumą ir laisvę,– ragino Vilniaus arkivyskupas.

Šiemetinė atlaidų tema „Motina Vilties“ yra vienas iš neseniai Švč. M. Marijos litaniją papildžiusių kreipinių. Atlaidų maldininkus lydėjo mintys iš popiežiaus Benedikto XVI enciklikos „Spe salvi“. Atlaidams parengta speciali knygelė lietuvių ir lenkų kalbomis, Šv. Teresės bažnyčios kriptoje maldininkams atvertas piligrimų centras „Kana“. Šeštadienį į atlaidus buvo kviečiami jaunuoliai: vyko Vilniaus arkivyskupijos jaunimo diena „Pašaukiau vardu“. Jos išvakarėse vyko šlovinimo vakaras ir Vilniaus miestui skirta evangelizacija „Šviesa naktyje“.

Minint Vargstančiųjų dieną kasmetinė Caritas pagalbos iniciatyva „Gerumas mus vienija“ šiemet pradėta dviem savaitėmis anksčiau. Bažnyčiose buvo pašventintos akcijai skirtos žvakelės – daugiau nei 60 tūkstančių. Akcija, kuria atkreipiamas dėmesys į labiausiai pagalbos reikalingus žmones, vyksta jau 24 metus.

Antradienį Lietuvos Caritas surengė virtualų renginį „Vargšų jūs visuomet turit su savimi“. Renginys buvo skirtas apžvelgti popiežiaus Pranciškaus Varstančiųjų dienos žinią, pasidalyti planuojamais sprendimais socialinėje srityje, padėti stiprinti mūsų visuomenės solidarumą ir gebėjimą dalintis. Popiežiaus Pranciškaus Žinią vargstančiųjų dienai aptarė LVK Socialinių reikalų tarybos pirmininkas arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Renginio įrašas pasiekiamas jutubo kanalu.

Vilniaus arkivyskupijos Caritas leidinyje „Susigrąžinti gyvenimą“ pasakojamos istorijos žmonių, kuriems VA Caritas tapo naujo gyvenimo atrama, pasakojimus papildo Caritas darbuotojai bei savanoriai.

Ketvirtadienį Telšių vyskupijos tikintieji minėjo iškilaus ganytojo Dievo tarno vyskupo Vincento Borisevičiaus 75-ąsias mirties metines. Ta proga šv. Mišias aukojo Telšių vyskupijos kunigai, vadovaujami vyskupo Algirdo Jurevičiaus.

Kauno arkivyskupija praneša apie mokymus Sinodinio kelio susitikimų moderatoriams. Mokymai vyko Kaune, Kėdainiuose ir Šiluvoje. Organizatoriai džiaugiasi žmonių įsitraukimu ir gausiu dalyvavimu: mokymuose dalyvavo bemaž 170 vietinių bendruomenių atstovų.

Bernardinai.lt tinklalaidėje “Aktualu” apie Sinodą mintimis dalijasi Sinodinio kelio Lietuvoje koordinatoriai Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė ir diak. Darius Chmieliauskas. Simono Bendžiaus vedamame pokalbyje reiškiama gerų pokyčių viltis Bažnyčiai, taip pat pabrėžiama džiuginanti ir drauge nerimą kelianti sąlyga – būtinybė būti atviriems ir įsiklausyti vieniems į kitus.

Kauno akademinės sielovados bendradarbiai surengė diskusiją apie Sinodą ir sinodiškumą „Dabartiniai iššūkiai. Kas mūsų laukia?“ . Kun. Lino Šipavičiaus vestoje diskusijoje įvadinį žodį taręs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atsakydamas į pokalbio temą pavadino prasidėjusį Sinodą „visų laukiančiu nuotykiu“. Įrašą galima peržiūrėti Kauno akademinės sielovados feisbuko paskyroje.

Sinodiškumo raktu galima skaityti ir dr. Eglės Laumenskaitės straipsnį „Reformos bažnyčioje ir mūsų dalyvavimas“. Juo atsiliepiama į tame pačiame „Bernardinai.lt“ dienraštyje Nomedos Hofertaitės skelbtą straipsnį apie Betliejaus seserų vienuolijos reformą. Eglė Laumenskaitė įspėja dėl pavojaus užsikrėsti pasaulietiška „demaskavimo dvasia“ ir ragina pirmiausia gerai pažinti konkrečią bendruomenę. Ji reiškia daugelio žmonių dėkingumą Lietuvoje įsikūrusiai svetingai Betliejaus seserų bendruomenei.

Išleistas pirmasis žurnalo „Jėzuitai“ numeris: žurnalas kviečia drauge keliauti ignaciškojo dvasingumo bendrakeleivius, pastaruosius du dešimtmečius leistų „Laiškų bičiuliams“ skaitytojus. Žurnalas atnaujintas pavasarį susikūrus Centrinės Europos jėzuitų provincijai, jo vyr. redaktorius yra t. Vidmantas Šimkūnas SJ. Žurnalą galima skaityti internete, taip pat nemokamai prenumeruoti popieriuje spausdintą versiją.

Lapkričio maldyne „Magnificat“ rašoma apie sutuoktinių porą Mariją ir Aloyzą Beltrame Quattrocchi, kurie paskelbti palaimintaisiais dėl savo šeimyninio gyvenimo: rizikuodami savo gyvybe ir laime jie stojo už negimusio kūdikio gyvybę, aktyviai dalyvavo Bažnyčios gyvenime, pasižymėjo gailestingumo darbų gausa, sąžiningai vykdė savo pilietines ir darbo pareigas.

Šiais metais minimas iškilaus Anykščių dvasininko, kolekcininko, pedagogo, ilgamečio Anykščių bažnyčios klebono monsinjoro Alberto Talačkos gimimo šimtmetis. Monsinjoras Anykščių Šv. Mato bažnyčioje ir jos šventoriuje puoselėjo sakralinį meną, padovanojo Anykščiams vertingą dailės kolekciją. Penktadienį Anykščių Šv. Mato bažnyčioje surengta Atminimo valanda bei pristatyta šio dvasininko ir kultūrininko iniciatyvoms skirta paroda.

Laikraštyje „XXI amžius“ tęsiama teminė skiltis, skirta Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams. Vienoje iš publikacijų rašyta apie šiais metais išskirtinio dėmesio sulaukiantį Keturiasdešimt Totorių kaimą. Kitoje, Archyvų metams skirtoje skiltyje skelbiamas straipsnis „Kaip LKP ir KGB archyvai buvo integruoti į valstybinių archyvų sistemą“.