Kankinys pal. Jonas Elijas Medina Kankinys pal. Jonas Elijas Medina 

Kankinių beatifikacija Ispanijoje

127 Ispanijos kankiniai paskelbti palaimintaisiais. Kun. Joną Eliją Medina ir 126 jo bendražygius, 1936–1939 m. nužudytus iš neapykantos tikėjimui, palaimintaisiais paskelbė kardinolas Marcello Semeraro, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Apeigos įvyko šeštadienį, spalio 16 dieną, Kordobos katedroje.

Jonas Elijas Medina gimė 1902 metų gruodžio 16 dieną Andalūzijos miestelyje Castro del Rio. 1926 m. jis buvo įšventintas kunigu, tarnavo klebonu savo gimtojoje parapijoje. Per Ispanijos pilietinį karą, 1936 m. liepos 22 dieną, buvo suimtas. Kalėjime dvasiškai guodė ir stiprino to paties likimo asmenis. Rugsėjo 25 dieną dvasininkas su kitais kaliniais buvo sušaudytas prie kapinių už miesto ribų. Visi jie mirties akivaizdoje garsiai sušuko: „Tegyvuoja Kristus Karalius!“. Popiežius Pranciškus pripažino kun. Jono Elijo Medinos ir kitų 126 asmenų kankinystę dekretu, paskelbtu 2020 metų lapkričio 23 d. Romoje.

Dekrete, kartu su kun. Jonu Eliju Medina, įvardyti 79 kunigai, 5 seminaristai, 3 broliai pranciškonai, viena vienuolė ir 39 pasauliečiai – 29 vyrai ir 10 moterų. Jie pelnė kankinio vainiką nuo 1936 iki 1939 metų. Žudynės įvyko trijuose Kordobos vyskupijos vikariatuose – Campiña, Valle del Guadalquivir ir de la Sierra. Kai kurie kankiniai nužudyti kitose vyskupijos vietovėse.  

Beveik visi buvo sušaudyti, išskyrus du – kunigus Pranciškų Bejarano Fernandez ir Pranciškų Salamanca Bujalance, kurie mirė dėl išsekimo ir ligų kalėjimuose. Žudynės įvykdytos pilietinio karo kontekste, tačiau ir prieš konflikto pradžią Ispanija buvo purtoma stiprių prievartos veiksmų, kurie dažnai pasireikšdavo religinės neapykantos proveržiais.

Sukaupta dokumentinė medžiaga liudija, kad visi kankiniai buvo nužudyti todėl, kad buvo katalikai. Žudikus – kovotojus socialistus, komunistus ir anarchistus – apginklavo 1936 metais rinkimus laimėjęs Liaudies Frontas. Kai kurie kankiniai buvo aktyvūs katalikiškų organizacijų, kaip Katalikų Akcijos ar Naktinio Adoravimo  sąjungos veikėjai, kiti – jų nariai. Smurtaujančių žudikų įniršis buvo nukreiptas ne tik į žmones, bet ir į sakralinius objektus, kulto vietas. Liudijimai rodo, kad suimtieji nuolankiai priėmė įkalinimą ir nuteisimą mirti, kalėjimus pavertė maldos namais, dvasinio pasirengimo artėjančiai neišvengiamai mirčiai – kankinystei – vietomis. Nuteistieji kankinystę priėmė ramiai, pamaldžiai, atleisdami savo žudikams. (SAK / Vatican News)

2021 spalio 16, 13:05