Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marija, Krikščioniškų šeimų karalienė Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marija, Krikščioniškų šeimų karalienė  

Savaitė Lietuvoje – spaudos apžvalga (liepos 3 d.)

Ketvirtadienį prasidėjo Didieji atlaidai Žemaičių Kalvarijoje. Tai svarbiausia Telšių vyskupijos piligriminė šventė, sukviečianti maldininkus ne tik iš Žemaitijos. Žemaičių Kalvarijos šventovę garsina ir kiekvieno mėnesio 2 d. švenčiami kasmėnesiniai Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidai. Penktadienį Žemaičių Kalvarijoje ir visoje Lietuvoj švęsta Švč. M. Marijos, Šeimų Karalienės šventė, pagerbiant stebuklingąjį Motinos su Kūdikiu paveikslą.

Šiemet Didžiųjų atlaidų programa pažymėta Šeimos metų ženklu – visuotinėje Bažnyčioje švenčiami Šeimos – Amoris laetitia metai. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, vaizdo įrašu jutubo kanalu kviesdamas į ketvirtadienį prasidėjusius Žemaičių Kalvarijos atlaidus pabrėžė, kad Žemaičių Kalvarijoje gerbiama Marija tituluojama „Krikščioniškų šeimų Karaliene“, todėl čia ypač tinka melsti Marijos užtarimo bei globos šeimoms. Kvietime vyskupas pabrėžė ir kitą šiemetinių atlaidų akcentą: šiemet minima 600 metų sukaktis nuo didžio įvykio, kai popiežius Martynas V priėmė Žemaičių krikščionis į savo globą. Pasak vyskupo, tai labai svarbus įvykis, padėjęs išlaikyti Žemaitijos tapatybę. Atlaidų programoje tai pažymima šūkiu „Žemaitija Popiežiaus globoje 600 metų“. Vyskupas Algirdas Jurevičius, vaizdo įrašą pagyvinęs savo atliekamu muzikiniu motyvu ir rankose laikydamas „triūbą“ kvietė atvykti į Didžiuosius atlaidus maldininkus, giesmininkus, dūdorius, visus ieškančius Dievo, taip pat kultūros mylėtojus, primindamas, kad Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo tradicija įtraukta tarp nematerialaus kultūros paveldo vertybių.

Atlaidai pagal tradiciją prasidėjo Mišiomis Panų kalne, po to vakarinėmis Mišiomis su Mišparais Žemaičių Kalvarijos bazilikoje ir naktine Švč. Sakramento adoracija. Sekmadienį buvo švenčiama Didžioji Kalvarija drauge ir Šeimų diena. Buvo meldžiamasi už šeimas ir besiruošiančius Santuokos sakramentui.

Praėjusį šeštadienį didelė šventė vyko Vilniaus dominikonų vienuolyne: Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje buvo įšventintas į kunigus br. Jokūbas-Marija Goštautas OP. Sekmadienį br. Augustinas Simanavičius OP davė priesaiką iki mirties pasilikti Dominikonų ordine. Šventėje dalyvavo būrys brolių dominikonų iš Prancūzijos, Airijos, Italijos, Šveicarijos, Estijos ir Latvijos. Džiugiais šventės vaizdais dalijamasi Lietuvos dominikonų tretininkų feisbuko paskyroje.

Dvigubame laikraščio „XXI amžius“ numeryje daug straipsnių skirta Birželio sukilimo temai, taip pat kitiems skaudiems įvykiams lemtingąjį birželį prieš 80 metų. Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje buvo aukojamos Mišios 1941 m. Birželio sukilimo aukoms atminti. Janina Bucevičė rašo apie 80-ąsias Rainių tragedijos metines. Redaktorius Romas Bacevičius plačiai aprašo Vilkaviškio vyskupijoje palaikomą tradiciją minėti karo pradžioje Budavonės miške nukankintus kunigus: „Budavonės kankiniai liudija ne tik žiaurumą, bet ir tikėjimą“.

LRT mediakoje pasiekiamas įrašas apie Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidų šventę diecezinėje Kryžių šventovėje. Pamoksle vysk. Rimantas Norvila priminė koplyčios atsiradimo istoriją ir daugiau kaip tris šimtmečius saugomą pamaldumo tradiciją.

Paskutinę birželio dieną Garliavos bažnyčios šventoriuje vyko renginys „Biblinių augalų pristatymas“.  Pirmieji bibliniai augalai šventoriuje pasodinti prieš penketą metų, kasmet gausinama jų įvairovė. Parpijos feisbuko paskyroje už iniciatyvą dėkojama VDU Botanikos sodo darbuotojams.

Vilkaviškio vyskupija praneša apie Dievui pasišventusių našlių asociacijos narių įžadų šventę.

Panevėžio vyskupija praneša apie Šv. Juozapo metų piligrimystę: aplankytos visos Panevėžio vyskupijos Šv. Juozapo vardu tituluotos bažnyčios. Kelionei vadovavo Lietuvos vyskupų konferencijos Šv. Juozapo metų darbo grupės narys kun. Andrius Šukys.

Trečiadienį Vilniaus akademinės sielovados centras surengė nuotolinį susitikimą su kun. Philipu Bochanski iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Jis vadovauja prieš keturiasdešimt metų įkurtai tarptautinei organizacijai „Courage“, kuri teikia sielovados pagalbą žmonėms, patiriantiems potraukį tos pačios lyties asmenims, įsipareigojusiems gyventi skaistybėje. Kun. Philipas G. Bochanski taip pat yra JAV Katalikų vyskupų konferencijos konsultantas santuokos klausimais.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje Aušra Čebatoriūtė atpasakoja susitikimo metu išsakytas mintis: pabrėžta, kad besirūpinantieji homoseksualių žmonių sielovada turėtų sąžiningai kalbėti apie aistros ir draugystės skirtumus ir nenutylėti Bažnyčios mokymo. Katalikų Bažnyčia brėžia aiškią skirtį tarp jausmų ir veiksmų. Dorai gyventi norintis žmogus turi atpažinti patiriamus jausmus ir rinktis tik tuos, kurie veda į dorą.

Homoseksualių polinkių turinčių asmenų sielovada aptariama liepos-rugpjūčio „Artumos“ numeryje pokalbyje „Palydėti žmogų Dievop“. Jame mintimis dalijasi kunigai Eugenijus Puzynia SJ ir Algirdas Akelaitis, Kauno arkivyskupijos jaunimo centro vadovė Agnė Nazarenko, pokalbį veda redaktorius diak. Darius Chmieliauskas.

Tarp dvigubo „Artumos“ numerio įvairios tematikos straipsnių Kretingos muziejininkė Jolanta Klietkutė OFS rašo apie kūno ir sielos gydytoją kun. Jurgį Ambraziejų Pabrėžą ir pristato pasirengimo žingsnius inicijuojant jo beatifikaciją. Ji pažymi: nors nuo šio šviesuolio gimimo praėjo 250 metų, kuklaus vienuolio Ambraziejaus vardas tebėra gyvas ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Portale „15 min“ Jolanta Klietkutė pasakoja apie netikėtą atradimą, kuris gali pasitarnauti įrodymu Jurgio Pabrėžos beatifikacijos byloje: tai 1975 m. rašytas kun. Antano Kaubrės liudijimas apie sunkaus ligonio pagijimą užtariant tėvui Ambraziejui, pasimeldus prie jo kapo.

Liepos mėnesio maldyne „Magnificat“ kun. dr. Gediminas Jankūnas apibendrina tai, „Ką Biblija sako apie šeimą“. Pažymima, kad Šventajame Rašte apie pamatinę žmonių bendruomenės ląstelę – šeimą kalbama pasitelkiant kitas giminingas sąvokas – tai kartu ir „namai“, ir „giminė“, ir „kiemas“.

„Magnificat“ maldininkus liepos mėnesį lydi šventieji sutuoktiniai Zelija ir Liudvikas Martenai: pristatoma šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės šventųjų tėvų gyvenimo istorija ir jų mintys.

Kastantas Lukėnas

2021 liepos 03, 12:01