Lietuvos spaudos apžvalga (liepos 17 d.)
Apie šiemetinių atlaidų akcentus „Marijos radijo“ laidoje „Aktualijos“ pasakojo Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos ses. Viktorija Plečkaitytė MVS. Pasak jos, pagrindinė šiemetinių iškilmių tema – pal. Jurgio Matulaičio gimimo 150 metų jubiliejus, nulėmė neįprastą atlaidų pradžios vietą Lūginės koplyčioje. Tai Dievo gailestingumo patyrimo vieta t. Jurgio gyvenime. Laidoje taip pat priminta, kodėl Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju diena minima liepos 12-ąją. Dėl komunistų valdžios varžymų 1987 m. birželio 28 -ąją beatifikacijos iškilmės vyko Romoje, ten dalyvavo gausus būrys išeivijos lietuvių, bet tik 17 asmenų galėjo atvykti iš tuometinės sovietų valdomos Lietuvos. Šiai delegacijai grįžus į Lietuvą artimiausią sekmadienį, liepos 12 -ąją, Marijampolėje vyko padėkos pamaldos – į džiaugsmingą šlovinimo susibūrimą, pasak liudininkų, susirinko apie 40 tūkst. žmonių. Lietuvos vyskupų prašymu liepos 12-oji ir sausio 27-oji, mirties ir gimimo dangui diena, buvo patvirtintos pal. Jurgio Matulaičio liturginio minėjimo datos.
Atlaidų programoje atsispindėjo ir visuotinės Bažnyčios minimų Šv. Juozapo ir Šeimos metų temos. Maldininkus lydėjo pal. Jurgio Matulaičio užrašyta malda: „ Šv. Juozapai, Bažnyčios Globėjau! Pažvelk į mus savo gailestingomis akimis, globok mus ir augink!“. Šiemet atlaidų programoje grąžinta agapė Marijonų vienuolyno sode. Penktadienį ir šeštadienį vyko užtarimo ir šlovinimo vakarai. Išsamūs atlaidų dienų reportažai skelbiami Marijampolės bazilikos interneto svetainėje ir feisbuko paskyroje, – įvykių ir minčių santrauką pateikia Pal. J. Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė Vida Mickuvienė. Sekmadienį švęsta baigiamoji, o drauge pagrindinė Pal. Jurgio Matulaičio jubiliejinių iškilmių diena.
Pirmadienį baigėsi Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai: apie juos išsamiais reportažais pasakojo kan. Andriejus Sabaliauskas. Vienas iš baigiamųjų iškilmių akcentų – pašventintas mons. dr. Vytauto Stepono Brazdeikio dovanotas votas – padėka už 90 -mečio jubiliejų, 65-erius kunigystės metus ir Žemaičių Kalvarijos šventovėje subrendusį pašaukimą. Per atlaidų dienas šv. Komuniją priėmė apie 10 tūkst. tikinčiųjų.
Karmelio Kalno Švč. M. Marijos (Škaplierinės) atlaidais nuo seno garsėja Linkuvos parapija – penktadienį čia prasidėjo trijų dienų Linkuvos miesto šventė. Sekmadienį Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Sekmadienį vyko Krekenavos mažosios bazilikos altoriaus konsekracijos iškilmė. Iškilmėms vadovavo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM
Praėjusį šeštadienį Krokuvoje, Vavelyje, Šventųjų Stanislovo ir Vaclovo katedroje, paminėtas „Žygimanto“ varpo 500-asis jubiliejus. Minint šią sukaktį iškilmingoms Mišioms vadovavo Krokuvos arkivyskupas Marek Jędraszewski, koncelebravo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos prezidentai, gausus būrys svečių. Mišių pabaigoje arkivyskupas Gintaras Grušas tarė padėkos žodį, kuriame paminėjo, kad šis, jau 500 metų skambantis varpas liudija Lietuvos ir Lenkijos bendrą istoriją ir bendrą tikėjimą.
Laikraštyje „XXI amžius“ rašyta apie visuomenės veikėjos, žydų gelbėtojos Stefanijos Paliulytės-Ladigienės pagerbimą Vilniuje.
Praėjusį sekmadienį prie Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios vyko jūrų skautų išlydėtuvės į vandens žygį Nemunu senoviniais laivais. Šiuo plaukimas skirtas Lietuvos jūrų skautų 100-mečiui paminėti.
Plati Edvardo Šiugždos publikacija laikraštyje „XXI amžiaus“ skirta paminėti prieš septynerius metus vidurvasarį į amžinybę iškeliavusiam mons. Alfonsui Svarinskui. Straipsnyje apžvelgiamas šio iškilaus kovotojo už laisvę gyvenimas, kalėjimuose bei lageriuose sutiktų žmonių likimai. Paminima, kad monsinjoras Alfonsas Svarinskas pavyzdžiu politikoje laikė prel. Mykolą Krupavičių.
„Bernardinai.lt“ dienraštyje Simonas Bendžius aptaria liepos pradžioje įkurtą Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą (LKDPS). Organizacijos tikslas –ginti religijos ir sąžinės laisvę, taip pat skleisti krikščioniškąjį socialinį mokymą. Sąjungos pirmininkas Audrius Globys pasakoja apie priežastis, nulėmusias naujos organizacijos kūrimą. Pasak jo, visuomeninėje veikloje tenka susidurti su „agresyvaus mobingo“ atvejais, kai nukenčia mokytojai, kurie laikosi Katalikų Bažnyčios mokymo apie lytiškumą, mobingą patiria ir universitetų dėstytojai, išpažįstantys krikščionišką pasaulėžiūrą, taip pat gydytojai, pasisakantys prieš abortą. Straipsnyje naujoji profesinė sąjunga lyginama su kitomis, seniau veikiančioms profsąjungomis.
Portale „Laikmetis.lt“ pateikiama daugiau straipsnių, pagrindžiančių naujai įkurtos organizacijos reikalingumą. Pavyzdžiui, portale Lrytas.lt publikuota istorija, kurioje tikybos mokytoja Sigrida Norvaišienė kaltinta homofobija, tačiau šis portalas atsisakė publikuoti parengtą atsakymą į nepagrįstus kaltinimus. Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos duomenimis, nepagrįstus kaltinimus prieš 10 metų buvusiai mokytojai skelbęs žmogus sistemingai ir piktybiškai persekiojo ne vieną krikščionį.
Pranešimai apie nelegalių migrantų srautą per sieną su Baltarusija visuomenėje kelia pagrįstą nerimą. Bažnyčios ganytojai neneigia valstybės teisės apsaugoti savo teritoriją, tačiau drauge kviečia nepasiduoti išankstiniam priešiškumui, žvelgti į asmenis bei likimus.
Praėjusią savaitę Vilniaus arkivyskupijos Caritas užsieniečių integracijos programos centras „Kultūrų namai“ atvėrė duris ne tik į atsinaujinusias patalpas, bet kartu kvietė pažinti pabėgėlių gyvenimus bei kūrybą. Renginio metu Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas pašventino atnaujintas ir suremontuotas patalpas. Sveikinimo kalboje arkivyskupas linkėjo, kad: „ši tarnystė tiek čia, tiek Rukloje, tiek Pabradėje, visur Lietuvoje, nepamestų savo orientyro tarnauti, matyti kiekvienam žmoguje Dievo kūrinį, Dievo paveikslą“.
VA Caritas Užsieniečių integracijos programos feisbuko paskyroje skelbiamos Lietuvoje prieglobsčio ieškančių pabėgėlių gyvenimo istorijos. Kita Caritas iniciatyva – organizacija ieško šeimų, kurios norėtų bent metus su organizacijos palydėjimu tapti Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių draugais-mentoriais. Pasak „Caritas“ idėjos autorių, lietuvių ir prieglobstį gavusių užsieniečių šeimų bendravimas – tai ne tik galimybė sukurti tvirtą draugystę, bet ir neformalios kalbos pamokos, kultūriniai mainai, socialinės atskirties mažinimas bei tolerancijos auginimas visuomenėje. O tai ypač reikalinga dabartiniu metu.
Kastantas Lukėnas
