Bažnyčia Kanadoje Bažnyčia Kanadoje 

Klimato krizė: Kvebeko vyskupai ragina atsakingam ir tvariam kulto vietų naudojimui

„Klimato krizės įtaka vyskupijų ir parapijų nekilnojamojo paveldo naudojimui“ – taip pavadintas dokumentas, kurį pristatė Kvebeko katalikų vyskupų asamblėja. Tekstas, skirtas pirmiausia atsakingiesiems už vyskupijų ir krašto parapijų nekilnojamojo turto valdymą, siejasi su kitais dviem dokumentais: deklaracija „Krikščionys ir aplinka“, išplatinta Kvebeke prieš keturiasdešimt metų, 1981 m. gegužės 28 d., ir popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato si‘ - apie rūpinimąsi mūsų bendrais namais“.

Apžvelgus šiuos dokumentus, dabartinės situacijos analizei pasitelkus integralios ekologijos principus, krikščionių bendruomenės kviečiamos atsakingai ir tvariai naudotis savo pastatais ir gyvenamąja aplinka, taip prisidedant prie bendruomenių atsparumo Kvebeke didinimo.  

Dokumentas pradedamas apmąstant šiuolaikinį kontekstą, kur „vis labiau pripažįstama kritinė klimato būklė“, sprendimai reikalauja didesnio sąmoningumo. Tai galioja ir kulto vietoms: dažnai tai seni pastatai ar pastatai, stovintys apleistose žemėse, reikia kuo skubiau galvoti apie ekologines pertvarkas, kurios skatintų, pavyzdžiui, ieškoti apšildymo technologijų be išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Be to, numatoma papildomai apmokestinti taršą didinančius pastatus, nes „religinės organizacijos nėra atleistos nuo šios finansinės naštos“. Vyskupai pabrėžia, kad tai turės ženklų poveikį krikščionių bendruomenių galimybėms vykdyti savo misiją, atsižvelgiant ir į tai, kad dėl koronaviruso pandemijos karantino bažnyčios buvo ilgai uždarytos tikintiesiems ir nebuvo įprastinių rinkliavų.  

Kvebeko katalikų vyskupų asamblėja ragina prisiimti krikščionišką ekologinį įsipareigojimą saugoti Kūriniją, nes situacija kritinė ir Bažnyčios turi atlikti savo vaidmenį, tai yra kurti konkrečias partnerystes išorėje ir pradėti ekologinį atsivertimą viduje. Kvebeko vyskupai pateikia praktinių siūlymų: rasti žaliuosius sprendimus, kaip apšildyti kulto pastatus, kurti šildymo tinklus, kuriuos maitintų likusi miško biomasė, vystyti parapijų bendruomenių savarankišką apsirūpinimą maistu, įrengiant šiltnamius ar mažus žemės ūkio centrus maistui saugoti ir ruošti; dalį vyskupijos žemės paversti daržais, sodais ir kasmet juos atnaujinti; skatinti bendradarbiavimą su vietos institucijomis, siekiant geriau supažindinti gyventojus su aplinkosaugos klausimais ir klimato krizės pavojais.


„Ar krikščionių bendruomenių nekilnojamasis paveldas gali būti naudojamas kuriant bendruomenes, atsparias krizėms?“, – klausia Kvebeko vyskupai. Atsakymas yra: taip, jei bus greitai imtasi vystyti būtinas priemones, atsižvelgiant į svarbiausią misiją „skelbti Evangeliją”. (DŽ/Vatican News)

2021 liepos 06, 15:06