Savaitė Lietuvoje – spaudos apžvalga (birželio 13)
Birželio mėnesį „Magnificat“ maldininkus kasdien lydi ypatingai Švč. Jėzaus Širdį garbinusio pal. Teofiliaus Matulionio mintys.
Masinių trėmimų 80-ųjų metinių pradžios minėjimas sekmadienį vyko Kauno Šv. Jurgio (Pranciškonų) bažnyčioje. Kamerinis choras Cantate Domino pirmąkart giedojo Sibiro Madonos litaniją.
Tremties motyvai pabrėžiami ir laikraščio „XXI amžius“ publikacijose. Panevėžio garbės piliečio mons. Jono Juodelio 100-osioms gimimo metinėms skirtas istorikės dr. Aldonos Vasiliauskienės straipsnis „Kunigas, lagerio felčeris“. Už vaikų katekizaciją kunigas buvo nuteistas 25 metų lagerio bausmei, po Stalino mirties bausmės laikas sutrumpintas. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ypač ryški mons. Jono Juodelio veikla Panevėžyje švietimo ir katechetikos srityse.
Laikraštyje „XX amžius“ priede „Už laisvę“ skelbiama Birutės Nenėnienės publikacija „Mokytojo tremtinio Stasio Ankevičiaus darbų ir minčių keliu“ – apie Rumšiškių etnografiniame miestelyje pradžios mokykloje įrengtą ekspoziciją. Joje atgaivinama tarpukario Lietuvos miestelio pradžios mokyklos aplinka, išryškinamas mokytojo autoriteto vaidmuo.
Ketvirtadienį vyko atminimo vakaras kun. Jono Jūraičio 95-osioms gimimo metinėms pažymėti. Buvo pristatyta atsiminimų knyga „Kunigas, mąstytojas, mokytojas Jonas Jūraitis“. (Beje, knygoje vartojamos abi jo pavardės rašybos formos: „Juraitis“ ir „Jūraitis“). Renginys transliuotas Kauno arkivyskupijos jutubo kanalu. Susitikimą rengė ir vedė buvęs jo studentas, bičiulis dr. Vygantas Malinauskas. Vienas iš susitikimo dalyvių, arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, apibūdino kun. Jūraitį kaip „išskirtinį žmogų, truputį ne iš šio pasaulio“, kurį malonu prisiminti ir „atkoduoti“ kaip gilią ir turiningą knygą.
Penktadienį Šiluvos šventovėje nuotoliniu būdu vyko tarptautinė mokslinė konferencija tema „Keliavimo paradigmos kaita XXI a.: vartotojai ar piligrimai?“ Konferenciją organizavusių kelių institucijų pajėgos leido sukviesti Lietuvos bei užsienio mokslininkus aptarti platų temų spektrą, apimant taip pat pandemijos padiktuotus iššūkius. Konferencijos programą paįvairino ir Fatimos šventovės atstovų prisijungimas. „Bernardinai.lt“ dienraštyje mintimis dalijasi viena iš konferencijos prelegenčių mokslininkė, vertėja, publicistė dr. Jūratė Micevičiūtė, puiki šv. Jokūbo kelio žinovė ir gidė. Pasak jos, vartotojiška nuostata lankant piligrimystės vietas būdinga ne tik mūsų dienomis. Konferencijos temomis siekiama padėti suvokti apčiuopiamą dvasinę naudą, kurią piligrimystė iš tiesų gali duoti šalia kitų malonių kultūrinių patirčių. Savo pranešime ji aptarė piligrimystės metu vykstantį ryšių kūrimą tarp piligrimų ir juos priimančių žmonių.
Šiaulių vyskupijos svetainėje kviečiama birželį išgyventi kaip „Piligrimystės mėnesį“. Šeštadienį piligriminis žygis iš Palendrių į Tytuvėnus buvo skirtas šv. Antano garbei.
Portale „Respublika“ skelbiamas interviu su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu: gegužės pabaigoje sukako 45 metai nuo jo kunigystės šventimų. Publikacijoje „Paslaptingas Viešpaties kvietimas“ jis pasakoja apie Kelmės parapijoje prasidėjusią kunigo tarnystę, kitas paskyrimo vietas, galiausiai paskyrimą vyskupo tarnystei Šiauliuose. Įdomūs prisiminimai apie sielovados darbo intensyvumą prieš keturis dešimtmečius. Pavyzdžiui, Kauno arkikatedroje rytais būdavo aukojamos septynerios Mišios, iš klausyklos vakarais jam tekdavo grįžti devintą ar dar vėliau, tekdavo atlaikyti įtampą ir nuovargį. Tačiau, pasak ganytojo, tą sunkų laikotarpį lydi mieli prisiminimai: „daug šilumos, meilės ir tikros kunigystės, kur pavargsti nuo tikro darbo“. Apie pasikeitusį pasaulį byloja ir pasakojimas, kaip, pavyzdžiui, klebonaujant Deltuvoje teko per naktį pasikasti po bažnyčios tvora ir be valdžios leidimo įvesti šildymą...
„Bernardinai.lt“ dienraštyje svarstoma: „Kokių pokyčių tikėtis atnujjintoje katalikų tikybos programoje?“ Apie tai mintimis dalijasi Pal. Teofiliaus Matulionio gimnazijos direktorės pavaduotoja ir tikybos mokytoja ses. Danguolė Gervytė RA. Pasak asumpcionisčių kongregacijai priklausančios pedagogės, bendrojo ugdymo programų atnaujinimas yra natūralus ir būtinas procesas: pagal pasaulinę praktiką programos atnaujinamos kas 10–12 metų, nes pasikeičia sociokultūrinis kontekstas, užauga nauja moksleivių karta, pasikeičia visuomenės ir asmens poreikiai. Ji vardina naujas aktualias temas, iškilusias po to, kai mokyklose pradėta dėstyti tikyba prieš tris dešimtmečius: pavyzdžiui, krikščionių atsakomybė saugant kūriniją, moralės teologijos klausimai susiję su dirbtiniu intelektu. Pokalbyje pažymima, kad kinta mokytojo vaidmuo bei tapatybės suvokimas. Anksčiau tikybos mokytojas buvo (arba pretendavo būti) ir visokių dvasinių dalykų žinovas, neoficialus psichologas ar socialinis pedagogas. „Dabar turime būti savo srities, religinio ugdymo, specialistai, o psichologinius klausimus palikti psichologams ar socialinių įgūdžių programų vedėjams, klasių auklėtojams“,– sako ses. Danguolė Gervytė „Bernardinai.lt“ redaktorės Aušros Čebatoriūtės vedamame pokalbyje.
Dvyliktame Vilniaus arkivyskupijos Caritas naujienlaiškio numeryje džiaugiamasi gausiu dalyvių skaičiumi praėjusį šeštadienį vykusioje metinėje konferencijoje „Laiko ženklai“. Joje pranešimu apie laiko ženklus Bažnyčiai ir Caritas organizacijai dalijosi ir arkivyskupas Gintaras Grušas. Naujienlaiškyje sveikinama ir darbo erdvę praplėtusi Užsieniečių integracijos programos komanda. Beje, Caritas konferencijos „Laiko ženklai“ dalyvius pradžiugino ir nuotaikinga Pabradės integracijos centre susikūrusios grupės „Los Todos“ atliekama muzika.
Vilniaus arkivyskupija su apgailestavimu informuoja apie Šv. Jono apaštalinių seserų sprendimą dėl pašauktųjų stokos uždaryti Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo vienuolyną.
Šv. Jono kontempliatyviųjų seserų vienuolyno Vilniuje vyresnioji s. Daiva Marija išplatino laišką apie situaciją savo bendruomenėje. Laiške informuojama, kad kontempliatyviosios seserys Vilniuje tęs tarnystę, tačiau joms pasiūlyta padaryti 5 mėnesių pertrauką.
Sekmadienį Kulautuvoje arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pašventino po gaisro naujai pastatytą parapijos bažnyčią.
Kastantas Lukėnas
