Savaitė Lietuvoje – ganytojų velykiniai sveikinimai

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas Velykų sveikinimo vaizdo žinioje palygina Emauso mokinių patirtį su pastaruoju metu dėl pandemijos išgyvenama nežinia bei susierzinimu: panašiai kaip Emauso mokiniai pamirštame, ką kalbėjo ir žadėjo Jėzus. Emauso mokiniai priverčia Jėzų pasilikti; ir mums norisi į kažką įsikibti, nelikti vieniems. Su Jėzumi Kristumi pasiliekame Dievo Žodyje ir Eucharistijos vienybėje; jis eina greta, ne jei jo neatpažįstame, drąsino ganytojas.

Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas Velykų homilijoje sakė: Jėzaus iš Nazareto prisikėlimo iš numirusių įvykis pasaulio istorijai suteikė naują kryptį, šis įvykis kalbina mus ir šiandien. Ganytojas dalijosi džiaugsminga šios žinios prasme: „Esame sukurti vaizduotę pranokstančiai tikrovei, kuri neturi pabaigos. Jos blyksnius jaučiame ir patiriame šioje žemėje, kai pavyksta atleisti, paguosti, stiprinti ir drąsinti –  kai pavyksta panašėti į Kristų“. Kauno arkivyskupas pažymėjo per šias Velykas švenčiamą svarbią sukaktį: prieš 95 metus 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI apaštališkąja konstitucija Lituanorum gente įkūrė savarankišką Lietuvos bažnytinę provinciją, drauge ir metropolinę Kauno arkivyskupiją. Ganytojas kvietė dėkoti Viešpačiui „už šią naują pradžią ir Kauno arkivyskupijos gyvavimo istoriją, per kurią taip pat skleidėsi Kristaus Velykų slėpinys“.

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius dažnai pradžiugina Žemaitijos tikinčiuosius, kreipdamasis į juos žemaitiškai ir raštu. Žemaičiu tarme paskelbtame Velykų vaizdo sveikinime jis sako: Evangelijos minimas tuščias kapas neturėtų prasmės be visos Jėzaus Kristaus istorijos. <...> Kristaus kančia, mirtis ir palaidojimas tebuvo įžanga, vedanti link kulminacijos, link Prisikėlimo. Sveikinimas parašytas žemaitišku raidynu, jį pasirašo „Telšiun vīskups“.

Velykiniame laiške Telšių vyskupas rašo apie žodžiais vargiai išreiškiamą Prisikėlimo slėpinį: Evangelijos pasakojimas atskleidžia, kad netikrumas ir abejonės nelengvai sklaidėsi ir artimiausių Jėzaus sekėjų širdyse. „Nei tuščias kapas, nei numestos drobulės, nei moterų pasakojimai nepajėgė iš apaštalų širdžių išstumti abejonių. Tik susitikimas su Prisikėlusiuoju suteikė jiems tikrumą ir nenugalimą tikėjimą Kristaus Evangelija“. Laiške minima taip pat per šias Velykas švenčiama Telšių vyskupijos 95-erių metų įsteigimo sukaktis.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila Velykų sveikinimo žodyje aptaria besitęsiančios pandemijos iššūkius ir drąsina: „Tiek geresniais, tiek sunkesniais laikais žmonių gyvenimas nesustoja. Dievas, sukūręs žmogų ir apdovanojęs jį laisve, drauge kiekvieną iš mūsų kviečia esant visokioms gyvenimo aplinkybėms kurti ir skleisti gėrį, įkūnyti artimo meilę. <...> Kokios bebūtų laikai, drąsiai keliaukime pirmyn, susitelkę į svarbiausią savo gyvenimo tikslą, kad, kaip sakoma Laiške žydams: „nepraplauktume tarsi laivas pro uostą” (Žyd 2, 1). Nepaisant šiandienos išbandymų ir nežinios, Kristaus Prisikėlimo iškilmė visiems džiugiai teskelbia Jėzaus pergalę, kuri mums laiduoja visus lūkesčius pranokstantį pažadą – amžinąjį gyvenimą.

Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas Velykų sveikinimo žodyje rašo: „Kristaus Prisikėlimas žmogui yra svarbiausias įvykis ir reikšmingiausia žinia. Tai krikščioniškojo tikėjimo esmė ir amžinojo gyvenimo Dieve pagrindas. Per Jėzaus Prisikėlimą įvyko išsiveržimas į visiškai naujo pobūdžio gyvenimą, kuris nepavaldus mirties ir tapsmo dėsniui, į gyvenimą, atvėrusį naują žmogaus būties matmenį“. Ganytojas pabrėžia, kad tikėjimas Prisikėlusiuoju neleidžia žmogaus sumenkinti, jo gyvenimo apriboti vien tik žemiškuoju gyvenimu ir jo poreikiais. Tačiau  „tikėjimas Kristaus Prisikėlimu yra ir pagrindinė krikščionių persekiojimų priežastis. Giliai tikėdamas Kristaus Prisikėlimą, krikščionis niekada nesutiks su nuodėmės pasaulio logika ir jos struktūrų primetama sistema. Nesutiks su tamsybių kunigaikščio siūloma „geresne“ žmogaus versija, galimybėmis pačiam save „perkurti“.

Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio Velykų sveikinimas pradedamas klausimu: „Ką sako prisikėlęs Kristus?“, į jį kviečiama atsakyti tvirtu tikėjimu ir pasitikėjimu. Sveikinime minimas sektinas pavyzdys: ypač nuoširdžiai Dievo valią vykdęs kardinolas Vincentas Sladkevičius, savo herbe įrašęs troškimą būti Dievo gerumo ženklu. Ganytojas džiaugiasi ir meno formomis reiškiamomis dorybėmis; pasak jo, toks gerumo ženklas yra ir Šiaulių dramos teatre pastatyta Gyčio Padegimo režisuota A. Strindbergo drama „Velykos“. Ganytojas pažymi šiandien daugelį žmonių lydinčią nežinią ir baimę susirgti, netekti darbo; tačiau jis pabrėžia: labiausiai turime bijoti netekti Jėzaus, prarasti tikėjimą ir pasitikėjimą Prisikėlusiu Kristumi.

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM velykiniame sveikinime primena, kad „kiekvieną sekmadienį, kalbėdami Credo, vis iš naujo išpažįstame tikį Kristaus prisikėlimą, stebėtiną įvykį, kertinį krikščionybės akmenį“. Pasak ganytojo, ypač Velykų laiku svarbu iš naujo patvirtinti šią mūsų tikėjimo pamatinę tiesą, beje, paremtą ir gausiais istoriniais dokumentais. Jis pabrėžia: tikėjimas ir susitikimas su gyvuoju Kristumi „keičia gyvenimą, apšviečia asmenų ir tautų egzistenciją“. Ta žinia, perduodama iš kartos į kartą, dabar pasiekė ir mus, ji kasmet su nauja jėga kartojama per Velykas. „Leiskimės pagaunami Prisikėlimo traukos“, – kviečia Panevėžio vyskupas.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius vaizdo sveikinime sako: „Esame laimingiausi šio pasaulio vaikai, nes mus nušviečia Velykų šviesa“. Jis primena Evangelijoje aprašomus moterų lūkesčius Velykų rytą: jos atėjo prie kapo ne susitikti su Jėzumi, bet tik atiduoti paskutinės pagarbos. Moterų viltys buvo palaidotos po kapo akmeniu, bet atėjusios jos rado jį nuristą.

Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ feisbuko paskyroje apmąstydamas Velykų slėpinį rašo apie pribloškiančią tikrovę: „Visame tame, kas vyksta per Velykas, yra kažkas nepažįstamo, ko negali sučiupti, kas išsprūsta ne tik iš rankų, bet ir mūsų suvokimo. Mums lieka tik balta drobulė ir netikėti žodžiai: „Jis prisikėlė, jo čia nebėra“. Pasak ganytojo, šio slėpinio negalima supaprastinti ir subanalinti: „Tai, kas įvyko nuo Jėzaus paguldymo į kapą iki momento, kai mokiniai Jį sutiko gyvą, lieka slėpinys, kurio nepajėgiame aprašyti. Prisikėlimas – ne pigi paguoda, o gyva ir net sukrečianti tikrovė, kuri atskleidžia mūsų lūkesčius pranokstančią viltį“.

Vilniuje Velykų sekmadieniu pradėta švęsti Gailestingumo savaitė. Per Kristaus kančios pamaldas Vilniaus arkikatedroje vyskupas Arūnas Poniškaitis sakė: „Didžiojo Penktadienio tyla sklidina gyvenimą dovanojančio Dievo gailestingumo“. Didžiojo Penktadienio tyla įvedė į Dievo Gailestingumo devyndienį.

Kastantas Lukėnas