Ukrainiečių ganytojai: „Tau liks tik tai, ką būsi davęs vargšams!“
Žinioje nurodoma, kad jos motyvas ir temos siejasi su popiežiaus Pranciškaus šventojo Dievo Gailestingumo jubiliejaus pabaigoje įsteigta Pasauline vargstančiųjų diena, skirta žadinti dėmesį ir atpažinti daug vargo veidų: nuo fizinės, psichinės ar moralinės kančios iki išnaudojimo, teisių pažeidimų aukų. Pelnymasis iš neteisybės arba sekimas paviršutinėmis visuomenės madomis taip pat yra moralinio ir kultūrinio skurdo pavidalai.
Į akis visų pirma krenta materialinis skurdas: pakanka pavartyti vieną kurią iš daugelio ataskaitų. Milijardas žmonių gyvena ekstremalaus skurdo sąlygomis, vargšų netrūksta ir išsivysčiusiose valstybėse. Milijonai žmonių pasaulyje badmiriauja tiesiogine šio žodžio prasme, o jų šalių valdžia eikvoja daugybę lėšų tokiems dalykams, kaip ginklai.
Ukrainoje, konstatuojama graikų katalikų ukrainiečių vyskupų sinodo žinioje, padėtis ne ką geresnė. Aštuoni iš dešimties pensinio amžiaus žmonių gyvena skurde. Tuo pat metu girdisi perspėjimai, kad netolimoje ateityje gali būti sunkumų išmokėti ir dabartines mažas pensijas. Duomenys rodo, kad nuo 25 iki 45 procentų Ukrainos piliečių negali patenkinti savo pamatinių poreikių. Sunki žmonių su negalia padėtis. Net ir darbo vieta neužtikrina išsivadavimo iš skurdo: beveik pusė dirbančiųjų dirba papildomai antrame darbe. Iš Dievo gautas potencialas negali vystytis dėl įvairių priežasčių: nuo valdžios nesugebėjimo įvykdyti reikiamų reformų iki Rusijos agresijos bei pandemijos.
Skurdžiausiai gyvenančių žmonių sąlygų gerinimas yra pirminis uždavinys. Jų orumą palengva smaugia ne vien skurdas, bet ir aplinkinių abejingumas. Ukrainiečiai gerai žino, kas yra badas, – vadinamojo holodomoro patirtis amžiams įsispaudė į žmonių sąmonę. Šis pasibaisėtinas išbandymas turi virsti misija ir uždaviniu visiems – valstybei, visuomenei, Bažnyčioms, kiekvienam vyrui ir moteriai, reikia daryti viską, kad krašte ir pasaulyje gėdingas badmiriavimo reiškinys būtų išrautas visam laikui. Tai taip pat reiškia atsiversti ir pramušti egoizmo, savanaudiškumo, rūpinimosi tik savimi, abejingumo, individualizmo ir materializmo kiautą, ypač tiems, kurie lobsta vargšų sąskaita. To reikia ne vien vargšams, bet ir jiems padedančiųjų širdims, sieloms.
Šiame kontekste krikščionims dera liudyti evangelinį neturtą, kuris nėra skurdas, su kuriuo krikščionys kovoja, tačiau blaivus ir nuosaikus gyvenimo būdas, atsispyrimas pagundai gyventi faraoniškai, apsirūpinti prabangiais, bet tuštybę liudijančiais statuso ženklais. Kita pagunda, apie kurią daug kartų perspėjo popiežius Pranciškus, – esą naudingi ir geri, bet neskaidrūs susitarimai su galingaisiais, virstantys korupcija.
Ukrainiečių graikų katalikų vyskupai padėkojo tiems, kurie moka atsiriboti nuo nereikalingų materialinių dalykų, ir su evangeline laisve, vedami Šventosios Dvasios, seka Viešpačiu, tarnauja artimui. Bažnytinėje bendruomenėje tokį gyvenimo būdą renkasi ir liudija vienuoliai.
Kita vertus, evangelinio neturto negalima tapatinti su paprastu asketizmu, nepakanka asmeninio atsparumo godumui. Kai Kristus turtingam jaunuoliui patarė parduoti ir išdalyti turtą, jis troško jaunuolį ne vien išlaisvinti iš savanaudiškumo ir savęs pakankamumo, bet taip pat atverti jo širdį vargšams, padėti suprasti, kas teikia trumpą pasitenkinimą, o kas – prasmę ir grožį visam gyvenimui. Tikinčiajam turtas turi būti artimo meilės ir savo išganymo siekimo įrankis.
Atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje daliai populiacijos iš tiesų gresia maisto ir kitų pamatinių dalykų trūkumas, graikų katalikų vyskupai pakvietė kiekvieną savosios Bažnyčios narį prisidėti prie akcijos „Pamaitink vargšą“. Visi turi kažką, kuo gali pasidalyti su kitu. Iniciatyvą koordinuoja graikų apeigų katalikų Bažnyčios socialinių reikalų departamentas, ji bus vykdoma kiekvienoje parapijoje. Iniciatyva skirta visų vargstančiųjų labui, nepriklausomai nuo jų įsitikinimų ir kitų aplinkybių. (RK / Vatican News)
