XXIX eilinis sekmadienis
DIEVAS YRA VISKAS
Mons. Adolfas Grušas
Tris sekmadienius Mišių metu klausėmės Evangelijoje pagal Matą užrašytų Viešpaties palyginimų, kuriais Jis pasakojo klausytojams apie sugebėjimą priimti Dievo valią ir apie tai, kaip elgėsi tauta, atmesdama jai skirtą kvietimą. Viešpaties žodžiuose nuskambėjo mintis apie kitus žmones, surinktus iš gatvių ir kryžkelių, užimsiančius nevertų anksčiau pakviestųjų vietą.
Toliau evangelistas Matas siūlo įsiklausyti į eilę Jėzaus diskusijų su fariziejais, sadukiejais ir Erodo šalininkais apie to laikmečio visuomenės gyvenimo ir tikėjimo klausimus. Visas tas diskusija jungia vienas dalykas: Viešpaties priešininkams buvo visiškai neįdomi Jėzaus nuomonė. Vienintelis jų tikslas buvo rasti pretekstą Jėzų apkaltinti.
Šiandien girdime pasakojimą apie klastingus spąstus, parengtus Viešpačiui. Klausimas, kurį uždavė fariziejai bei Erodo pakalikai, buvo sudėliotas taip, kad bet koks atsakymas būtų Jėzui nenaudingas. Jei Mokytojas atsakytų, kad leistina mokėti mokesčius ciesoriui, Jis netektų minios simpatijų ir būtų apkaltintas neištikimybe Izraelio Dievui, kuris, kaip rašoma Pakartoto Įstatymo knygoje, yra Vienintelis vertas, kad Jam būtų tarnaujama. Jeigu Jėzus atsakytų, kad mokesčių mokėti nereikia, tai būtų palaikyta maištu prieš romėnų valdžią, ir atsirastų pretekstas apkaltinti Jį maišto kėlimu ir raginimu miniai sukilti prieš valdžią.
Tačiau Jėzaus atsakymas buvo visiškai netikėtas ir nuginkluojantis. Mokytojas nuostabiai išvengia paspęstų spąstų, nepasiduoda priešininkų logikai, bet dar daugiau: priverčia savo pašnekovus įvertinti problemą kitu požiūriu.
Tarp kitko: toks požiūris yra būtinas kiekvienam iš mūsų…
Jėzus aiškiai parodo: ciesorius turi valdžią pinigams, nes ant monetos yra jo atvaizdas. Tuo tarpu Dievas turi valdžią žmogui, nes žmogus – kiekvienas žmogus – yra Dievo atvaizdas. Valdovo, eilinio ciesoriaus valdžia yra apribota pinigų cirkuliavimu, tuo tarpu Dievo valdžia kiekvieno tikinčiojo gyvenime yra absoliuti ir neribota.
Jėzus sako, kad reikia Dievui atiduoti tai, kas yra Dievo. Betgi viskas yra Dievo, ir Dievas yra viskas! Jam priklauso kiekviena mūsų kūno ląstelė ir kiekvienas atodūsis. Tai žinia, kurią teoriškai pripažįstame, bet ne visuomet pavyksta ją tinkamai išgyventi.
Žmones apakino puikybė ir noras viešpatauti. Jie pasidavė iliuzijai, kad yra pasaulio valdovai, kuriantys istoriją, ir tik nuo jų priklauso, kas bus toliau. Deja, pakako, kad per paprastą mikroskopą neįžiūrimas virusas parklupdytų visą pasaulį ir primintų, jog esame silpni, tobulai netobuli kūriniai.
Juk viskas priklauso Dievui, nes Dievas yra viskas…
