Kunigas priglaudė piligrimus, įstrigusius Jokūbo kelyje

Italas Edoardo atvyko į Ispaniją, norėdamas atlikti vieną tų dalykų, kuriuos reikia patirti gyvenime, – leistis Šv. Jokūbo keliu. Norėjo nueiti daugiau nei 900 km nuo Sevilijos iki Santjago, tačiau jis neįsivaizdavo, kad pasaulį ištikusi pandemija sujauks jo planus. Jis buvo beveik pasiekęs savo kelionės vidurį, kai Ispanijoje buvo paskelbta ypatingoji padėtis dėl koronaviruso pandemijos. Jis ir kiti piligrimai iš Italijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Olandijos „įstrigo“ Fuenterroble de Salvatierra vietovėje, netoli Salamankos, dykvietėje, už tūkstančių kilometrų nuo namų. Pasimetę piligrimai, turintys vos po keletą daiktų kuprinėse, ėmė svarstyti, kaip grįžti į savo šalis.

Apvaizda norėjo, kad jie sutiktų kunigą Blasą Rodriguezą, kuris prižiūri Švč. M. Marijos parapijos nakvynės namus. Juose ištisus metus priimami piligrimai, einantys Šv. Jokūbo keliu. Piligrimai beveik tris mėnesius praleido šiuose namuose. Kunigas Blasas pasakoja, kad visi jautėsi gerai, nes visi darė tai, kas jiems patinka, – vienas stalius, kitas santechnikas, kitas dirbo virtuvėje.

Baigiantis karantinui ir bandant grįžti į normalias vėžes, piligrimai ima ruoštis grįžti namo. „Po 70 dienų, praleistų drauge, užsimezgė draugystės ryšiai, kuriuos bus sunku nutraukti. Nei laikas, nei nuotolis neprivers jų pamiršti“, – sako ispanų dvasininkas, priglaudęs piligrimus. (DŽ / Aleteia)