Savaitės Lietuvoje apžvalga (gegužės 17)
Ketvirtadienį Lietuvos vyskupų paraginti tikintieji atsiliepti į popiežiaus Pranciškaus kvietimą dalyvauti pasaulinėje Maldos už žmoniją iniciatyvoje. Visame pasaulyje įvairių religijų išpažinėjai buvo kviečiami melstis pagal savo tradicijas ir įsitikinimus, prašant Dievą išvaduoti nuo Covid-19 pandemijos padarinių. „Bernardinai.lt“ dienraštyje atsakoma į skaitytojo klausimą: „Ar įmanoma skirtingų religijų išpažinėjų malda tam pačiam Dievui?“. Pranciškonas kun. Arūnas Peškaitis OFM atsakymą apie tarpreliginio dialogo pagrindą pradeda Šventojo Rašto nuorodomis: apaštalo Pauliaus liudijimu, skelbiant Evangeliją pagonims, taip pat pranašo Jonos istorija. Kunigas pranciškonas sako: „Krikščioniui, kuris mano, kad tik jį Dievas išklauso, kyla pavojus atsidurti fariziejaus vietoje, kuris meldėsi šalia muitininko. O juk puikiai žinome, kad Dievas tada išklausė muitininką...“
Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Lietuvos vyskupų konferencija laikinai pakeitė Komunijos priėmimo tvarką: kol kas tikintiesiems Komunija dalijama tik į ranką. LVK taip pat paskelbė instrukciją „Kaip taisyklingai ir pagarbiai priimti šv. Komuniją į ranką“. Tačiau šis potvarkis sukėlė ir gyvų diskusijų. Grupė katalikų paskelbė atvirą Laišką vyskupams, kuriame prašo kuo greičiau grąžinti anksčiau įtvirtintą praktiką dalyti ir priimti Komuniją tiesiai ant liežuvio. „Bernardinai.lt“ dienraštyje skirtingi požiūriai šiuo klausimu aptarti redaktoriaus Simono Bendžius poleminiame straipsnyje: ar „Komunijos dalijimas į rankas – mažiau pagarbus?“ Straipsnyje pateikiamas LVK Liturginės komisijos pirmininko vysk. Rimanto Norvilos komentaras. Pirmiausia jis patikina, kad liturginiai potvarkiai, kuriais siekiama apsaugoti tikinčiuosius nuo Covid-19 užkrato, įvesti tik laikinai. Ganytojas įžvelgia ir pozityvų dalyką tame, kad yra išreiškusių susirūpinimą dėl kitokio Komunijos priėmimo būdo: tai liudija pagarbą Viešpačiui ir šventiems dalykams. Tačiau jis pabrėžia, kad artinantis prie sakramentiniais pavidalais mus stiprinančio Viešpaties daug svarbesnė yra mūsų vidinė nuostata. Vyskupas taip pat linki, kad geri norai vestų Dievo tautos narius vienybėn, o ne skaldytų. Jis baigia komentarą mintimi: Kol vyskupų nustatyti apribojimai galioja, jų reikia paisyti: jie priimti dėl bendrojo gėrio.
Tęsiasi Kauno arkivyskupijos gegužės šeštadienių susitikimai – nuotoliniai pokalbiai apie Dievo Motiną. Praėjusį šeštadienį apie žemiškąjį Marijos gyvenimą mintimis dalijosi ses. Agnietė Ivaškevičiūtė OSB. Ją kalbino Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė. Transliaciją stebėjo apie septyni šimtai žiūrovų. Pokalbių ciklą tęsė vyskupas Algirdas Jurevičius, kalbėjęs tema „Galingasis Mergelės Marijos užtarimas“.
Gegužės 13-ąją po dviejų mėnesių karantino nulemtos pertraukos Šiluvos šventovėje Marijos dienos pamaldos vėl buvo švenčiamos džiugioje bendrystėje.
Praėjusį šeštadienį minėta Europos diena. Marijos radijo laidoje „Ganytojo žodis“ vyskupas Algirdas Jurevičius kalbėjo apie krikščioniškąją žemyno tapatybę ir parodė, kad krikščionybė į Europą atnešta dieviškuoju Apreiškimu: tai liudija Apaštalų darbų knygoje aprašytas šventojo Pauliaus kelionės posūkis, kai apaštalas buvo paragintas skelbti Evangeliją Makedonijoje.
„Vilniaus krašto savaitraštyje“ rašyta apie konsekracijai parengtą Grigiškių Šventosios Dvasios bažnyčią. Bažnyčią konsekruoti planuota Gerojo Ganytojo sekmadienį, tačiau dėl karantino iškilmes teko atidėti nenustatytam laikui. Nors šiandien Grigiškių mikrorajonas priklauso sostinei, pagal Vilniaus arkivyskupijos administracinį suskirstymą parapija liko Trakų dekanate. Parapija įkurta 1992 m. jai priklauso apie 9 tūkst. tikinčiųjų.
Kretingos rajono laikraštyje „Švyturys“ aprašoma kaip švelninant karantino reikalavimus tikintieji grįžta į pamaldas bažnyčiose. Straipsnio antraštė apibendrina „Tikintieji į miesto ir rajono bažnyčias nesiveržia“. Kartenos parapijoje žmonės buvo pradėję rinktis į pamaldas, bet daugelį išgąsdino palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje nustatyti koronaviruso užkrato atvejai. Klebonas Algirdas Lukšas pastebi, kad į Mišių transliacijas per feisbuką prisijungia daug daugiau žmonių, negu jų ateidavo į bažnyčią iki karantino. Norintys pasimelsti darbėniškiai ir kretingiškiai pagal saugos reikalavimus taip pat lengvai telpa bažnyčiose.
Lietuvos Biblijos draugija praneša apie jau keletą metų vykdomą projektą: Lietuvoje kuriamas Naujojo Testamento vertimas į gestų kalbą. Apie tai interviu gestų kalba pasakoja vertėjai Andrius Barisevičius ir Tomas Ivanauskas. Lietuvoje gyvena per 8 tūkstančius žmonių, naudojančių gestus kaip gimtąją kalbą.
Istorikė dr. Irena Vaišvilaitė tęsia kultūros ambasadorės darbą, nuolat praturtindama žiniomis socialinių tinklų lankytojus. Atsiliepdama į savaitės pokalbių temą – ne tik gamtoje, bet ir feisbuko juostoje gausiai iškritusį sniegą, ji papildo posakį „per obelų žydėjimą atšąla”. Pasak istorikės, šeštą savaitę po pavasario lygiadienio pasikartojantis atšalimas seniai įvardintas reiškinys, Europos šalyse minimi „ledo arba šalnos šventieji“: Mamertas, Pankracijus, Servacijus ir Bonifacijus iš Tarso, kartais priduriama šv. Sofija iš Romos. Šie šventieji minimi daugelyje patarlių įvairiomis kalbomis.
Kastantas Lukėnas
