Pradėta kardinolo Agadžaniano beatifikacijos byla
Daugeliui Grigaliaus Petro XV Agadžaniano vardas negirdėtas. Prieš beveik 50 metų Romoje miręs Romos kurijos narys, buvęs Armėnų katalikų Kilikijos patriarchas, praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje buvo gerai žinoma įtakinga katalikiško pasaulio figūra. Vienas iš keturių Vatikano antrojo susirinkimo moderatorių. Nedaug trūko, kad jis būtų išrinktas į Romos vyskupo, Petro įpėdinio, sostą. Popiežius šv. Jonas XXIII po konklavos lankydamas Armėnų kolegijos bendruomenę papasakojo: „Skaičiuojant balsus mudviejų su Agadžanianu vardai tarsi du avinžirniai verdančiame katile tai vienas, tai kitas virš išnirdavo į paviršių“. 1895 metais Sakartvelo kaime netoli Tbilisio gimęs armėnų tautybės kardinolas yra bene pirmas ne italas, praėjusiame šimtmetyje rimtai keltas kandidatu į popiežius.
Popiežiaus vikaro Romoje kardinolo De Donatis paskelbtame dekrete prašoma suteikti vikariatui visą turimą informaciją, galinčią teigiamai arba neigiamai paveikti pradedamą šventumo tyrimo bylą. Taip pat minimi pagrindiniai kardinolo Grigaliaus Petro XV Agadžaniano biografijos bruožai.
Dievo tarnas, gilios teologinės ir pastoracinės kultūros dvasininkas, pasiaukojo Viešpaties ir Bažnyčios tarnystei eidamas įvairias jam pavestas pareigas, su išmintimi ir meile vadovavo armėnų Katalikų Bažnyčiai, ugdydamas ją dvasiškai ir rūpindamasis jos materialiniais poreikiais, uoliai skelbė Evangeliją, vadovaudamas Tautų evangelizavimo kongregacijai, visomis gyvenimo aplinkybėmis liudijo tikėjimą, džiaugėsi galėdamas pasišvęsti ir kitiems rodyti šį kelią, pažymima Romos vyskupijos vikariato dekrete. Dekretas ne tik pakabintas ant Romos vikariato durų, bet ir paskelbtas Romos vikariato ir Vatikano portaluose, Italijos katalikiškoje ir pasaulietinėje spaudoje, taip pat armėnų katalikų patriarchato biuletenyje „Avedik“.
Grigalių Petrą XV Agadžanianą 1937 metais armėnų Katalikų Bažnyčios sinodas išrinko Kilikijos patriarchu, 1946 metais popiežius Pijus XII paskyrė kardinolu, 1958 metais – Tautų Evangelizavimo proprefektu, nuo 1960 metų jis buvo šios kongregacijos prefektas. Kardinolas atsisakė patriarcho pareigų 1962 metais, baigė tarnystę Romos kurijoje 1970 metais ir mirė 1971 metų gegužės 16 dieną. Palaidotas armėnų Šv. Mikalojaus Tolentiniečio bažnyčioje Romoje, netoli Armėnų kolegijos, kurioje ir gyveno. (SAK / Vatican News)
