Prasidėjo Porciunkulės atlaidai
Atlaidai gimė šv. Pranciškaus gilios dvasinės Dievo atleidimo patirties dėka, mažoje Porciunkulės bažnyčioje. Jis patyrė atleidimo malonę su tokiu intensyvumu, kad panorėjo pakviesti visus dalytis šia patirtimi. Šv. Pranciškaus Asyžiečio dvasinis išgyvenimas Porciunkulėje leidžia visiems suprasti kas yra atsivertimas. Taip kalbėjo Porciunkulės kustodas pranciškonas t. Giuseppe Renda pradėdamas pasirengimo Porciunkulės atlaidams tridienį.
Šv. Pranciškus 1216 metais naktį užėjęs į Porciunkulės bažnyčią patyrė regėjimą – jam apsireiškė Jėzus ir jo motina Marija. Pranciškus nieko neprašė sau, vis dėlto išsakė prašymą, kad taip kaip jis, atleidimo malonę galėtų patirti visi, kurie į šią bažnyčią užeis vedami noro gauti atleidimą ir susitaikinimą su Dievu, kad kaip jis galėtų patirti išlaisvinančią Dievo meilę mums.
Dievo atleidimas ir malonę yra tai, kas leidžia mums vėl iš naujo išvysti pergalės iš mūsų egoizmo, nuodėmės ir nesugebėjimo mylėti galimybę. Kai negyvename Šventojoje Dvasioje, mus ištinka dvasinis aklumas, matome tik mus supančius kentėjimus ir vargus ir už tai visą kaltę suverčiam Dievui. Tačiau mes galime Šventosios Dvasios dėka tapti Dievo minčių, veikimo ir gyvenimo bendrininkais.
Pranciškonas t. Renda patikino, kad ši dvasinė patirtis bendra visiems tikintiesiems. Šventasis Raštas pasakojo apie mūsų tikėjimo protėvių atkritimą ir kaip Dievo meilė juos vėl pakėlė, o tai kartojasi šiandien mums. Dvasininkas homilijoje pasidalijo patirtimi vieno vaikino, priartėjusio prie savižudybės, tačiau kaip tik tuo aptemimo metu patyrusio susitikimą su Dievu. Jo vardas Stefano. Jo širdyje įvykęs atsivertimas buvo įmanomas tik gavus Dievo atleidimą ir išklausius Jo trigubą prašymą, kad prašytų atleidimo tų, kuriuos įskaudino, atleidimo sau ir paties Dievo, kurio malone buvo išlaisvintas, atleidimo.
Stefano pasielgė visai taip, kaip šv. Pranciškus, nusilenkdamas, nusižemindamas; jis tik tuomet suprato, kad išdidumas toli nenuveda, kad visi esame kviečiami eiti tuo pačiu keliu, kad tik priklausydami nuo kitų žmonių galime atpažinti Dievą, kūrinijos šaltinį, gauti Dievo atleidimą.
Seniausieji Porciunkulės atlaidai ypatingi tuo, kad jie suteikiami Porciunkulės bažnytėlėje kiekvieną metų dieną, tačiau juos galima pelnyti taip pat visose parapijinėse ir pranciškonų bendruomenių bažnyčiose visame pasaulyje Porciunkulės atlaidų dieną, rugpjūčio 2 d. (SAK / Vatican News)
