Kristaus Karaliaus iškilmė

PASAULIO TARNAS, mons. A. Grušas

Tuomet Pilotas jį paklausė: „Vadinasi, tu esi karalius?“…

Imperatoriaus vietininkas ir kalinys, žmonės, atstovaujantys du priešingus visuomenės sluoksnius, stovi vienas priešais kitą. Vieno jų rankoms patikėtos teisingumo svarstyklės ir baudžiantis kalavijas, tuo tarpu kitas yra tik dulkių žiupsnelis ant tų svarstyklių. Tačiau jie kalbasi apie tai, kas juos dar labiau atitolina vieną nuo kito. Ne kas kitas, o be-ginklis ir kuklus kalinys meta iššūkį valdžios galybei: „Taip yra, kaip sakai: aš esu karalius, bet mano karalystė ne iš šio pasaulio“. Tai tarsi patvirtinimas: „Mano karalystė pakeis šį pasaulį, ir aš dabar liudiju, kad tikroji istorijos prasmė yra visiškai kita“.

Viešpats Jėzus labai aiškiai susieja Dievo karalystę ir tiesos karalystę. Pilotas taip ir nesupras šios minties, nes prieš pasirašydamas Jėzui mirties nuosprendį, paklaus: „O kas yra tiesa?“ Tuo tarpu tiesa yra ne abstrakti sąvoka, bet pats Kristus, Jo Kūnas ir Kraujas, drėkinantis kryžiaus sostą. Tiesos neįmanoma paaiškinti ar įrodyti, bet vien tik parodyti: žodžiais ir darbais, savo pasirinkimais, elgesiu ir kančia. Jėzus yra karalius, niekuomet negyvenęs rūmuose. Į juos Jis įžengė tik vieną kartą, tačiau tik tam, kad išgirstų mirties nuosprendį. Jis niekuomet nenešiojo ginklų ir nerinko kariuomenės. Jis nieko nepasmerkė mirčiai, bet pats mirė už visus. Jo pirmasis sostas buvo ėdžios, o paskutinis – kryžius, nuo kurio Jis, net ir galėdamas, nepanoro nužengti. Jis buvo gundomas valdžia ir pripažinimu, patyrė visas mūsų pagundas, tačiau ištarė joms: „ne“. Vienintelis, pasakęs „ne“…

Viešpats visuomet tarnavo, niekam nedalindamas savo paliepimų. Jis skelbė tik vieną – meilės įstatymą. Tai karalius, niekuomet nieko neapgavęs, visuomet mokantis sakyti „taip“, jei „taip“ ir „ne“, jeigu „ne“. Tai vienintelis Valdovas, visuomet kalbėjęs tik tiesą, ir tikriausiai todėl Jo Karalystė negali būti iš šio pasaulio… Jo karališkume nėra siekio valdyti žemes ir vadovauti kariuomenėms, sustabdyti ligas ar išsklaidyti audras,. Jis nesiekia, kad Jo garbė atsispindėtų žvaigždėse ar vandenynų galybėje, bet nori vien tik paliudyti meilę, kuri yra vienintelė ir nesunaikinama tiesa.

„Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“.

Mūsų pagrindinė užduotis – įsiklausyti į tą balsą visa širdimi. Bibline prasme Dievas yra kiekvieno mūsų sieloje aidintis balsas, tačiau mes Jėzaus asmenyje išvystame tą Balsą, Jame matome mus mylinčio Dievo kančią, Jam atiduodame save, nes ir Jis mums atiduoda save. Tikime, ne todėl, kad Jis yra vertas pasitikėjimo, bet todėl, kad Jis tiki mumis.

Karalius, kuriam norime tarnauti, ir vienintelis, kuris tarnauja mums…