Paieška

Popiežius Pranciškus Venecijoje Popiežius Pranciškus Venecijoje  (Vatican Media)

Popiežius: Venecija tebūna brolybės ir rūpinimosi mūsų bendrais namais ženklas

Trumpą popiežiaus vizitą Venecijoje užbaigė jo vadovautos Mišios Šv. Morkaus aikštėje, kuriose dalyvavo miesto, Venecijos patriarchato ir kaimyninių vyskupijų tikintieji. Prie Eucharistijos aukos stalo popiežių pavadavo Venecijos patriarchas Francesco Moraglia.

Jėzus yra vynmedis, o mes – šakelės, pradėdamas Mišių homiliją popiežius priminė Penktojo Velykų sekmadienio Evangelijos skaitinyje girdėtą palyginimą. Vynmedžio metafora, išreiškianti Dievo rūpinimąsi mumis, mus taip pat įspėja, kad, jei nutraukiame meilės ryšį su juo, negalime duoti vaisių, rizikuojame tapti sausomis šakomis, kurios bus išmestos. Mūsų krikščioniškasis gyvenimas yra pastatytas ant Krikšto pagrindo, esame gimę iš vandens ir Šventosios Dvasios, esame įaugę į Kristų kaip šakelės į vynmedį. Turime pasilikti Kristuje, kad galėtume duoti vaisių.

Popiežius sakė, kad šį Kristaus palyginimą galima perskaityti ir galvojant apie ilgą Venecijos istoriją bei jos dabartį. Venecija sudaro viena su vandenimis, virš kurių ji iškyla. Jei miesto ryšys su gamtine aplinka būtų pažeistas, jam kiltų mirtinas pavojus. Šiandien žiūrėdami į Venecijos miestą, gėrėdamiesi nuostabiu jo grožiu, galvojame ir apie rimtas problemas, kurios kelia jam grėsmę: klimato kaitą, kurios pasekmės daro įtaką lagūnai ir visai teritorijai, apie pastatų, kultūros paminklų, taip pat žmonių pažeidžiamumą. Tik būdami susivieniję su Kristumi galėsime duoti vaisių aplinkai, kurioje gyvename, teisingumo ir taikos vaisių, solidarumo ir rūpinimosi vieni kitais vaisių, išsaugosime gamtą ir kultūros paveldą. „Venecija, kuri visada buvo susitikimo ir kultūros mainų vieta, ir toliau tebūna visiems pasiekiamo grožio ženklas, brolybės ir rūpinimosi mūsų bendrais namais ženklas.“

Po Mišių, prieš baigiamąjį palaiminimą, popiežius vadovavo sekmadienio vidudienio Regina Caeli maldai. Pranciškus padėkojo prisidėjusiems prie šio vizito organizavimo. Šia proga jis taip pat pakartojo prašymą melstis už žmones, visame pasaulyje kenčiančius dėl karų ir neramumų, paminėjo Ukrainą, Palestiną, Izraelį, rohinjų tautą ir Haitį, prislėgtą gilios socialinės ir humanitarinės krizės.

Galiausiai popiežius užėjo į Šv. Morkaus bazilikos vidų pasimelsti prie evangelisto relikvijų. (jm / Vatican News)

2024 balandžio 28, 12:14

Antifona „Regina Coeli“ (arba „Regina Caeli“) yra viena iš keturių Marijos antifonų (kartu su „Alma Redemptoris Mater“, „Ave Regina Coelorum“ ir „Salve Regina“).
Popiežius Benediktas XIV 1742 m. nurodė, kad ji turi pakeisti Viešpaties Angelą Velykų laikotarpiu, tai yra nuo Velykų sekmadienio iki Sekminių, ir kad turi būti kalbama stovint, tuo pabrėžiant pergalę prieš mirtį.
Kaip ir „Viešpaties Angelas“, ji kalbama triskart per dieną: auštant rytui, vidudienį ir saulei leidžiantis, idant visa diena būtų pašvęsta Dievui ir Marijai.
Pasak tradicijos, ši antifona siekianti dešimtąjį, o gal net šeštąjį amžių, tačiau plačiai ją imta naudoti tryliktajame amžiuje, kuomet ji buvo įrašyta į pranciškonų brevijorių. Ją sudaro keturi trumpi posmai, užbaigiami „Aleliuja“. Tikintieji kreipiasi į Mariją, Dangaus Karalienę, kviesdami ją džiaugtis Kristaus prisikėlimu.
Popiežius Pranciškus 2015 m. balandžio 6 d., rytojaus diena po Velykų, „Regina Coeli“ maldos proga patarė su kokiu vidiniu nusiteikimu turime šią maldą kalbėti:
„...kreipiamės į Mariją ir raginame ją džiaugtis, nes Tasai, kurį ji nešiojo įsčiose, prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Ir prašome josios užtarimo. Mūsų džiaugsmas yra Marijos džiaugsmo atspindys, nes jinai savo tikėjime saugojo ir saugo viską, ką Jėzus yra nuveikęs. Tad kalbėkime šią maldą kaip vaikai, kurie yra laimingi, nes jų Motina laiminga“.

Paskutiniai Vidudienio maldos susitikimai

Skaityk viską >