Balandžio 22 d. buvo minima Ekumeninė pagrobtųjų diena

Pareiškimą dėl dviejų Sirijos krikščionių ortodoksų ganytojų – Alepo arkivyskupų Grigaliaus ir Pauliaus – pagrobimo balandžio 22 dieną, minint vienuoliktąsias pagrobimo metines, paskelbė Artimųjų Rytų Bažnyčių taryba, prieš metus įvedusi kasmetinę dieną regione dingusiems įkaitams ir pagrobtiems asmenims atminti.

Pasaulio nusistatymas – gėdingas, patikino pareiškime vyskupų taryba, kurią sudaro Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje gyvenančių Graikų Ortodoksų, Rytų Ortodoksų, Evangelikų ir Katalikų Bažnyčios ir kuri yra Pasaulio Bažnyčių tarybos narė.

Artimųjų Rytų Bažnyčių taryba apgailestavo dėl pasaulio tylėjimo ne tik dėl dviejų Alepo vyskupų pagrobimo, bet apskritai dėl tarptautinės bendruomenės tylos dėl milijonų žmonių, tapusių pagrobimo aukomis ir dingusių be pėdsako visame pasaulyje. Tokiu būdu nekreipiamas dėmesys į pagrobtųjų artimųjų ir kitų žmonių dėl jų dingimo patiriamą skausmą, pažymėjo pareiškimo autoriai.

Taryba paragino visus, kuriems brangūs žmonių jausmai ir orumas, rūpi žmogaus teisės, teisingumas, laisvė ir taika, toliau garsiai ginti pagrobtus, neteisėtai suimtus ir per prievartą dingusius žmones – laikomus tamsiuose rūsiuose ir nežinančius, koks likimas jų laukia.

Ką dar galime pasakyti abejingam pasauliui? Kelti savo balsus, nors žinome, kad jis kurčias mūsų šauksmui! Kreiptis į pasaulio sąžinę, nors žinome, kad jis nebeturi gailestingumo jausmo?! Kreiptis į jo institucijas, nors žinome, kad jos neveiksmingos, pažymėjo balandžio 22-ąją, dviejų vyskupų pagrobimo metinių dieną, Artimųjų Rytų Bažnyčių taryba.

Taryba patikino, kad prieš metus, kai sukako arkivyskupų Grigaliaus ir Pauliaus pagrobimo dešimtosios metines, ji pasiryžo į pasaulio tylėjimą atsakyti ekumeniniu humanitariniu simboliu – vyskupų pagrobimo dienos minėjimas virto ekumenine ir pasauline humanitarine byla. Diena yra pavadinta „Ekumenine pagrobtųjų ir per prievartą dingusiųjų diena“ suprantant, kad šių dviejų garbingųjų ganytojų dingimas skaudžiai išgyvenamas visų, kurie neteko artimųjų ar mylimų žmonių tokiais pačiais nusikalstamais būdais, ištisas šeimas įstūmusiais į vargą ir liūdesį, pažymėjo Artimųjų Rytų Bažnyčių taryba.

Pareiškimo autoriai patikino, kad tęs pagrobtųjų minėjimą kasmet, mesdami iššūkį tylintiems ir neišmanantiems pasaulio lyderiams, toliau kreipsis į jų sąžines laikydami juos atsakingais prieš istoriją ir žmoniją. Jie gali padaryti tai, ko taip laukia ir viliasi ne tik dviejų pagrobtų Bažnyčios vyskupų, bet visų per prievartą dingusiųjų artimieji ir draugai, gyvenantys viltimi, kuri su laiku vis dėlto silpsta.

Artimųjų Rytų Bažnyčių taryba užtikrino, kad meldžia Visagalį Viešpatį, dangaus ir žemės Kūrėją, kurio valdžiai nėra ribų ir kuriam žinomos žmonių paslaptys ir ketinimai, kad įkvėptų pagrobimų vykdytojus sustoti ir suteikti šiek tiek paguodos bei ramybės tiems, kurie naktimis laukia sugrįžtančių dingusių artimųjų.

2013 m. balandžio 22 d. civiliais rūbais apsirengę Alepo sirų ortodoksų arkivyskupas Grigalius Jonas Ibrahimas ir Alepo graikų ortodoksų metropolitas Paulius Yazigis kartu paliko saugią zoną Alepo centre ir išvyko iš miesto, kurio apylinkės buvo kontroliuojamos įvairių džihadistų grupuočių. Be vairuotojo krikščionio, su jais važiavo dar vienas vyras, tarpininkas, kuris turėjo užtikrinti sklandų kelio blokavimo postų kirtimą. Vyskupų kelionės tikslas buvo Kfar Dael kaimelis už 12 kilometrų nuo Alepo. Jie buvo gavę žinių, kad jame laikomi įkaitais paimti armėnų katalikų kunigas Mykolas Kayalas ir graikų ortodoksų kunigas Mahero Mahfouzas. Vyskupai tikėjosi juos išlaisvinti. Pakeliui juos sustabdę džihadistai žinojo, kas keliauja, nušovė vairuotoją, tarpininką paleido – jis galbūt buvo jų bendrininkas. Vyskupai pateko į islamo ekstremistų rankas. Nuo tada apie jų likimą nėra patikimų žinių, tik gandai ir įtarimai. (SAK / Vatican News)