Apaštalinės bibliotekos paroda pristato nepaprastas moteris
Pasak Apaštalinės bibliotekos pranešimo, parodą sudaro trys segmentai. Pirmiausia, tai įspūdinga įvairiausių kalbų ir alfabetų leidinių kolekcija, kurią surinko italų diplomatas, keliautojas, kolekcininkas Cesare Poma (1862–1932).
Antra, tai dviejų žurnalistų iš Paryžiaus Lucieno Leroy ir Henri Papillaud kelionės aplink pasaulį 1895–1897 metais dokumentai. Įdomu, kad šie du prancūzai į kelią leidosi, kaip sakoma, „tuščiomis kišenėmis“. Savo kelionę jie finansavo pajamomis, gautomis už nediduką laikraštuką „En Route“ („Kelyje”), kurio numeriuose aprašydavo savo nukeliauto kelio atkarpą. Šio leidinio pavadinimas tapo ir visos parodos Vatikane pavadinimu.
Trečią parodos dalį sudaro dokumentai apie šešias nepaprastas moteris, kurios dėl įvairių priežasčių – kelionių žurnalistikos, sporto, smalsumo ir mokslo – leidosi į ilgas keliones, neretai mesdamos iššūkį išankstiniams nusistatymams.
Visų pirma tai Nellie Bly ir Elizabetha Bisland, dvi žurnalistės amerikietės, kurios leidosi į kelionę aplink pasaulį 1889 metų lapkritį su ambicingu tikslu: jį apkeliauti greičiau nei per 80 dienų ir tuo pat metu pasiekti greičiausios tuometinės kelionės aplink pasaulį rekordą.
1894 metais į kone 15 mėnesių trukmės kelionę aplink pasaulį leidosi amerikietė Annie Kopchovsky-Londonderry, beje, emigravusių Rygos žydų šeimos atžala. Ji keliavo, kur tai buvo įmanoma, dviračiu, jos kelionė sulaukė didelio tarptautinio dėmesio ir pripažinimo, kad tai buvo viena iš nepaprasčiausių moterų kelionių tuo metu.
1897 metais į kelionę aplink pasaulį leidosi britė Gertrude Bell, garsi archeologė, kultūrų tyrinėtoja, orientalistė, palikusi labai vertingą fotografijų iš savo kelionių po istorines vietas rinkinį. Kadangi ją visų pirma vedė noras ištirti ir pažinti, o ne siekis kuo greičiau įveikti tam tikrą atstumą, jos kelionė truko ilgiau nei anksčiau paminėtų moterų. Taip pat reikia pridurti, kad tai buvo tik viena iš daugybės kitų tolimų ir ilgų kelionių, kurias ši nepaprasta moteris įveikė per savo gyvenimą.
Paskutinės dvi moterys, pristatomos Vatikano apaštalinės bibliotekos parodoje, yra Agnes Smith Lewis ir Margareth Dunlup Gibson, Škotijoje gimusios, bet Anglijoje didžiąją gyvenimo dalį praleidusios seserys dvynės, presbiterionės. Jos neapkeliavo pasaulio, tačiau neabejotinai buvo didelės keliautojos. Šias dvi seseris, išsiskyrusias savo intelektualiniais gabumais, šiandien galima būtų pavadinti biblistėmis ir poliglotėmis – jos, viską sudėjus, kalbėjo 12 senų ir naujų kalbų, įskaitant aramėjų, sirų, graikų, o pagrindinės jų kelionių kryptys buvo pirmųjų amžių krikščionybės regionai, ypač Egiptas, kurį aplankė devynis kartus. 1892 metais seserys, po savaitės jojimo kupranugariu, pasiekė įžymųjį VI amžiaus Šv. Kotrynos vienuolyną Sinajuje, kuriame aptiko itin seną, IV amžiaus pabaigos ar V amžiaus pradžios, manuskriptą su kone integraliu visų keturių Evangelijų tekstu senąja sirų kalba. Po metų jos sugrįžo į Sinajaus vienuolyną su trimis Kembridžo mokslininkais, manuskriptą nufotografavo, perrašė ir išvertė. Tai Codex Sinaiticus, vienas iš seniausių išlikusių Evangelijų tekstų, itin vertingas Naujojo Testamento istorijai ir vertimams dokumentas. Tai žinomiausias, tačiau ne vienintelis seserų dvynių atradimas.
Kaip jau keletą kartų anksčiau, Vatikano apaštalinės bibliotekos parodą, kurią bus galima apžiūrėti per visus 2025 metus, buvo pakviesti pristatyti žymūs šiuolaikiniai kultūros žmonės: tarp jų žinomas italų dainininkas Lorenzo Jovanotti ir Dior mados namų kūrybinė direktorė Maria Grazia Chiuri. (RK/ Vatican News)