Mylėti tėvą ir motiną – į šventumą vedantis kelias
Enrica Beltrame Quattrocchi tikrai nugyveno ilgą gyvenimą. Ji gimė Romoje 1914 m. ir mirė 2012 m. Moteris svajojo tapti vienuole, tačiau pasijuto pašaukta globoti savo garbaus amžiaus tėvus, taip pat ir todėl, kad buvo įsitikinusi jų šventumu. Iš tiesų, jos mama Marija Beltrame ir tėvas Liudvikas Quattrocchi 2001 metais buvo pripažinti ir paskelbti Bažnyčios palaimintaisiais – tapo pirmąją sutuoktinių pora, kartu iškelta į altorių garbę.
Veikalą apie jauniausią iš keturių Beltrame Quattrocchi šeimos vaikų, garbingąją Dievo tarnaitę Enricą, parašė jos beatifikacijos bylos postulatorius, kapucinas t. M. Noviello, lygiagrečiai parengęs ir kandidatės į palaimintąsias positio – beatifikacijos bylos dokumentą apie jos gyvenimą ir dorybes. Biografinis veikalas, anot kardinolo M. Semeraro, Šventųjų skelbimo dikasterijos prefekto, daugiausiai dėmesio skiria būtent moters gyvenimo pašaukimui globoti tėvus, pašaukimui, kuris „netelpa į tradicinius pašvęsto gyvenimo ar pasaulietiškojo liudijimo rėmus“.
Pasak kardinolo, autorius visai pagrįstai apibūdina garbingąją Enricą kaip turinčią „Mortos rankas ir Marijos širdį“ ir kurios namai „visuomet buvo Betanija su ją lankančiu Viešpačiu“.
Kardinolas patikino, kad gyvenimas nuolatinėje Viešpaties artumoje leido Enricai kasdienybėje išvysti tai, kas neregima, širdyje aiškiai išgirsti dar vaikystėje ją pamilusio Viešpaties kvietimą be galo mylėti savo tėvus ir suvokti reikšmę viso to, ką patyrė per 98 gyvenimo metus.
Dekretas dėl Enricos Beltrame Quattrocchi krikščioniškųjų dorybių paskelbtas 2021 m. Nuo tada prasidėjo metas, atvėręs galimybę dar labiau atskleisti Enricos žmogiškosios ir dvasinės patirties profilį, kad jos paguodžianti draugystė ir žavingas pavyzdys paskatintų kitus prašyti Dievą, kad per savo malonę padėtų ir palaikytų. (SAK / Vatican News)
