Mirė Jozefas Tomko, vyriausias Romos kardinolas
Stuburo traumą patyręs kardinolas J. Tomko nuo birželio mėnesio gydėsi Romos Gemelli ligoninėje, o šeštadienį, rugpjūčio 6 d., sugrįžo į savo namus. Kardinolą ligoninėje aplankė P. Parolinas, Vatikano valstybės sekretorius.
Iš Košicės arkivyskupijos Slovakijoje kilęs kardinolas J. Tomko pastaraisiais metais, nepaisant senyvo amžiaus, visuomet dalyvaudavo popiežiškosiose apeigose, prieš mažiau nei metus lydėjo popiežių Pranciškų jo apaštališkojoje kelionėje į Slovakiją, o šių metų balandį lydėjo slovakus jų padėkos popiežiui už kelionę piligrimystėje. „Kardinolo J. Tomko dalyvavimas leidžia pajusti, kad Bažnyčia yra šeima, mokanti gerbti senatvę kaip dovaną“, – pasakė slovakams popiežius. 2019 m. J. Tomko minėjo kunigystės šventimų 70-ąsias metines, šia proga aukojo Mišias Romoje, Popiežiškojoje slovakų kolegijoje, ir gimtojoje Slovakijoje, Košicės Šv. Elžbietos katedroje.
Kardinolas J. Tomko gimė 1924 m., baigė mokslus Bratislavoje, 1945 m. apsigyveno Romoje, kur 1949 m. buvo įšventintas kunigu ir penkiolika metų ėjo Popiežiškosios Šv. Nepomuko slovakų kolegijos vicerektoriaus pareigas. Nuo 1962 m. tarnavo Tikėjimo mokymo kongregacijoje, 1967 m. buvo pirmosios Vyskupų sinodo asamblėjos pasekretoris, 1974 m. popiežiaus šv. Pauliaus VI paskirtas Vyskupų kongregacijos pasekretoriu. 1979 m. šv. Jonas Paulius II jį paskyrė Vyskupų sinodo generaliniu sekretoriumi ir konsekravo tituliniu arkivyskupu.
J. Tomko vadovavo rengiant penkias sinodo asamblėjas: dvi eilines – 1980 m. ir 1983 m., 1980 m. ypatingąją – Olandijos vyskupų asamblėją, 1985 m. neeilinę – Vatikano II susirinkimo uždarymo proga ir 1987 m. – eilinę apie pasauliečių pašaukimą.
Kaip Romos kurijos dikasterijų narys ir patarėjas dalyvavo daugelyje kitų svarbių Bažnyčios gyvenimo įvykių ekumeninių ryšių, santuokos, šeimos, pasauliečių, pašvęstųjų, misijos, taikos ir teisingumo klausimais, dėstė bažnytinėse akademijose, tarnavo Romos vyskupijos parapijose ir dalyvavo užsienio slovakų bažnytiniame gyvenime, buvo vienas iš Šv. Kirilo ir Metodijaus instituto Romoje steigėjų, lankė slovakų diasporą pasaulyje, daug kartų atstovavo Šventajam Sostui ir popiežiams regioniniuose vyskupų susitikimuose Azijoje, Okeanijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.
Nuo 1985 m. šešiolika metų ėjo Tautų evangelizavimo kongregacijos prefekto pareigas, aplankė daug misijų kraštų, kartu buvo Popiežiškojo Urbono universiteto didysis kancleris, 1998 m. paskirtas neeilinio Vyskupų sinodo Azijai pirmininku delegatu, nuo 2001 m. iki 2007 m. buvo atsakingas už Tarptautinių eucharistinių kongresų Gvadalacharoje (Meksika) ir Kvebeke (Kanada) rengimą.
J. Tomko nuo 1986 m., kaip Šv. Sabinos bazilikos kardinolas, turėjo privilegiją Pelenų trečiadienį pabarstyti pelenų ant popiežių šv. Jono Pauliaus II, Benedikto XVI ir Pranciškaus galvų.
Kardinolas J. Tomko, po gedulingo išlydėjimo Vatikane, bus palaidotas savo tėvynėje, Košicės Šv. Elžbietos katedroje. Laidotuvių data bus paskelbta vėliau. Slovakijos vyskupų konferencija pakvietė savo ganomuosius melstis už kardinolą, su prisikėlimo viltimi atidavusio savo kilnią sielą Viešpačiui. (SAK / Vatican News)
