M. Czerny: Dėkokime jūrininkams gerbdami jų teises
Pasak kardinolo, gyvenantieji sausumoje retai temato laivus ir juose kasdien dirbančius jūreivius, negali pamatyti tūkstančių horizonte plaukiančių laivų. Jie tarsi nematomi, bet egzistuoja. Lygiai taip pat nematomi ir juose dirbantys jūrininkai, kurie ne tik skatina pasaulio ekonomiką, bet ir daro tiesioginę įtaką kiekvieno iš mūsų kasdieniam gyvenimui. Diena iš dienos jie tiekia mums prekes, kurias naudojame ir vartojame, be jų mūsų gyvenimo kokybė būtų gerokai prastesnė.
„Turime prisiminti, kad jūrininkai dirba kiekvieną savaitės dieną, kiekvieną darbo savaitę, kad aprūpintų mus viskuo, ką turime. Atėjo laikas pasakyti: „Ačiū!“. Turime prisiminti, kad jie taip pat yra žmonės. Jų poreikiai tokie patys, kaip ir visų kitų, o skirtumas tas, kad jie tarsi nematomi ir todėl juos lengva ignoruoti. Tačiau negalime jų nepaisyti, nes esame nuo jų priklausomi. Mums jų reikia“, – parašė žinioje kardinolas.
Jis taip pat paminėjo kai kuriuos jūrininkų diskriminavo atvejus ir kitus kasdieniame gyvenime laivuose patiriamus sunkumus. Kardinolas M. Czerny atkreipė dėmesį į jūrų pastoracijos Stella Maris atstovų išsakytą karštą prašymą pasaulio vyriausybėms ir laivybos kompanijoms, kad užtikrintų įgulų teisę išsilaipinti.
Suvaržymai pandemijos laikotarpiu buvo norma, tačiau padėčiai pasaulyje pagerėjus dauguma žmonių vėl gali laisvai judėti. Bet ne jūrininkai. Anot Šventojo Sosto dikasterijos prefekto, tai didelė neteisybė. Kardinolas M. Czerny atkreipė dėmesį, kad ir paskiepytiems jūreiviams dažnai neleidžiama laisvai judėti.
Pasak jo, tokia diskriminacija yra tokia pat neteisinga, kaip ir amorali. Visi turime prisiminti, kad būtina gerbti įgimtą jūrininkų, kaip žmonių, orumą. Kad ir kur pasaulyje jie būtų, su jais turi būti elgiamasi vienodai, be jokios diskriminacijos, ir jie turi turėti vienodą galimybę palikti uždaras laivo erdves ir išlipti į krantą, kad ir trumpam, atsipalaiduoti ir pailsėti, pabūti su artimaisiais. Pandemija nebegali būti pretekstas uždrausti įgulai išlipti į krantą.
Kardinolas M. Czerny, Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos prefektas, paminėjo ir kitus iššūkius, su kuriais jūrininkai kasdien susiduria. Pastaraisiais metais jūrų pasaulį ištiko kelios krizės. Didėjanti prekių paklausa reiškia, kad vis daugiau laivų ilgesnį laiką stovi prie krantinės. Tuo tarpu kai kurios laivybos bendrovės finansiškai pasipelnė iš krizių, sutrikdžiusių pasaulinę tiekimo grandinę. Bet šios bendrovės su jūrininkais pasidalijo tik nedidele dalimi nepaprastai didelio pelno. „Įmonės gauna pajamas, o jūreiviai ir jų šeimos sumoko kainą“, – stebėjosi prefektas M. Czerny. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dėl karo Ukrainoje laivams tenka sudėtingas galvosūkis – plaukti per užminuotas Juodąją ir Azovo jūras. Per šį neteisingą ir amoralų karą nuskendo daug laivų ir žuvo daug žmonių, priminė kardinolas, kuris popiežiaus pavedimu kelis kartus nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios vykdė popiežiaus solidarumo misijas Ukrainoje ir prie jos vakarinių sienų. (SAK / Vatican News)
