Kardinolas Pietro Parolin Prancūzijos ambasadoje Kardinolas Pietro Parolin Prancūzijos ambasadoje 

Prieš 100 metų atkurti Šventojo Sosto ir Prancūzijos diplomatiniai santykiai

Pirmadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė Prancūzijos premjerą Jeaną Castexą, atvykusį Šventojo Sosto ir Prancūzijos diplomatinių santykių atkūrimo šimtųjų metinių proga. Vėliau, dalyvaujant Prancūzijos premjerui ir Vatikano valstybės sekretoriui sukakties minėjimas vyko Prancūzijos ambasadoje prie Šventojo Sosto.

Prancūzijos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių atkūrimo šimtųjų metinių proga Prancūzijos ministro pirmininko ir Šventojo Sosto valstybės sekretoriaus vadovaujamos delegacijos susitiko prie apskritojo stalo. Buvo sutartinai pabrėžta, kad Prancūzijos ir Šventojo Sosto dvišaliai santykiai yra labai geri, nepaisant krizių ir nesusipratimų, paženklinusių jų istoriją ne tik per pastarąjį šimtmetį, bet ir anksčiau. Sukakties proga Prancūzijos premjeras įteikė Vatikano Valstybės sekretoriui kardinolui Pietro Parolinui aukštą Prancūzijos valstybinį apdovanojimą – Garbės legiono komandoro kryžių.

Labai seni ir artimi Prancūzijos ir Šventojo Sosto santykiai po aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje įvykusios Prancūzų revoliucijos išgyveno kelias rimtas krizes. Paskutinis nesusipratimų laikotarpis prasidėjo dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Po keliolikos metų pertraukos oficialūs dvišaliai santykiai buvo atkurti 1921 m. Nuo to laiko, kaip sakė kardinolas P. Parolinas pirmadienį kalbėdamas Prancūzijos ambasadoje vykusio minėjimo metu, ryšiai pasižymi nuoširdumu, kuris įrodo Šventojo Sosto ir Prancūzijos Respublikos abipusę pagarbą. Pasak kardinolo, šios pagarbos ir abipusio pasitikėjimo rezultatus matome įvairiose srityse. Jie prisideda prie pagarbos žmogaus teisėms viso pasaulio mastu stiprinimo, taikos ir stabilumo skatinimo, religinių mažumų apsaugos ir tarpreliginio dialogo. Kardinolas Parolinas paminėjo bendrus tikslus, kurių siekia popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato si’“ ir Paryžiuje surengta gamtosaugos konferencija COP21. Tačiau, pasak kardinolo, bene vaisingiausiai Vatikano ir Prancūzijos diplomatija bendradarbiauja Artimuosiuose Rytuose, kur Prancūzija ir Šventasis Sostas vienodai trokšta prisidėti prie taikos ir stabilumo, gerbiant religijos laisvę ir pagrindines žmogaus teises. „Kiekvienas iš mūsų, veikdamas savo kompetencijos srityje, norime prisidėti prie karo ir smurto nualintų regiono šalių, kuriose šimtmečius kartu gyveno įvairios religinės bendruomenės, atstatymo“, – sakė kardinolas, pabrėždamas ypatingą Libano vietą šiame kontekste. „Prancūzija ir Šventasis Sostas vienodai suvokia savo atsakomybę pasaulyje, nors ir veikia skirtingomis priemonėmis“, – pridūrė jis.

Minėjimo metu nenutylėta ir neseniai paskelbta komisijos, tyrusios bažnytinėje aplinkoje įvykdytus seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, ataskaita. Kardinolas P. Parolinas patvirtino, kad „Bažnyčios įsipareigojimas Prancūzijoje bus dar tvirtesnis ir ryžtingesnis“, kad bus „visapusiškai bendradarbiaujama su civiline valdžia, gerbiant Bažnyčios prigimtį, misiją ir sakramentinę struktūrą“. Kardinolas savo kalboje nesigilino į istorines aplinkybes, dėl kurių dvišaliai santykiai prieš daugiau kaip šimtą metų buvo nutrūkę, nekomentavo ir dabartinės sekuliarumo sampratos, o tik paminėjo popiežiaus Pranciškaus žodžius, jog jis svajoja sekuliarią Europą, kurioje Dievas ir Cezaris būtų atskiri, bet nepriešingi.

Prancūzijos premjeras Jean Castex
Prancūzijos premjeras Jean Castex

Apie 1905 m. Prancūzijoje priimtą Bažnyčios ir valstybės atskyrimo įstatymą ir to meto nesusipratimus su Šventuoju Sostu, dėl kurių keliolikai metų buvo nutrūkę diplomatiniai santykiai, užsiminė pirmadienį vykusio minėjimo metu kalbėjęs Prancūzijos premjeras. Pasak jo, tas įstatymas iš tiesų užbaigė septynis šimtmečius trukusį vadinamąjį galikanizmą, tai yra Bažnyčios Prancūzijoje priklausymą nuo šalį valdžiusių  monarchų, ir taip atkūrė visišką Bažnyčios laisvę. Prancūzijos premjeras sakė, kad valstybės sekuliarumas toli gražu nereiškia, kaip kai kurie žmonės mano, siekimo išstumti religiją iš socialinės erdvės ir viešų diskusijų, bet jis tiesiog apibrėžia valstybės ir religijos veikimo sritis. Valstybės sekuliarumas reiškia, kad Respublikai reikia atiduoti tai, kas priklauso Respublikai, o Dievui – tai, kas priklauso Dievui. (JM / Vatican News)

Popiežius ir Prancūzijos premjeras
Popiežius ir Prancūzijos premjeras
2021 spalio 19, 12:42