Nauji kardinolai rinkėjai: aštuoni vyskupai ir vienas brolis pranciškonas
Pagrindinė kardinolų užduotis – padėti popiežiui vadovauti Bažnyčiai ir, kai ateina laikas, išrinkti naują apaštalo Petro įpėdinį. Pagal popiežiaus Pauliaus VI nustatytą ir vėliau jo įpėdinių patvirtintą tvarką, turi teisę ir pareigą rinkti popiežių tik tie kardinolai, kurie popiežiaus mirties arba pasitraukimo dieną nėra sulaukę 80 metų. Buvo taip pat nurodyta, kad kardinolų rinkėjų skaičius neturėtų viršyti 120. Konklavose iš tiesų niekada nedalyvavo daugiau kardinolų, tačiau keletą kartų yra buvę, kad po naujų kardinolų skyrimų, kardinolų rinkėjų skaičius kartais viršydavo nustatytą ribą. Kai lapkričio 28 d. į kardinolų kolegiją bus priimti nauji nariai, kardinolų rinkėjų skaičius pasieks 128.
Teisę galimai rinkti naują popiežių turės devyni iš trylikos būsimų kardinolų: du tarnaujantys Romos kurijoje ir septyni atstovaujantys Bažnyčiai visame pasaulyje.
Sekmadienį pranešdamas apie naujų kardinolų skyrimą, pirmuoju popiežius paminėjo Vyskupų sinodo generalinį sekretorių maltietį arkivyskupą Mario Grechą. Jis gimė Goco saloje 1957 m. Maltoje baigęs seminariją, 1984 m. buvo įšventintas kunigu; Romoje tęsė kanonų teisės studijas; grįžęs tarnavo gimtosios Goco salos parapijose. 2011 m. popiežius Benediktas XVI kunigą M. Grechą paskyrė Goco vyskupu. 2019 m. spalį popiežius Pranciškus jį pasikvietė į Romos kuriją ir paskyrė Vyskupų sinodo prosekretoriumi, o šių metų rugsėjį – sekretoriumi. Vyskupų sinodas – tai pagrindinė kolegijinė Katalikų Bažnyčios institucija. Jo vadovas yra pats popiežius; sušaukiamoms Sinodo sesijoms vadovauja popiežiaus paskirti vadinamieji pirmininkai-delegatai, o generalinis sekretorius yra atsakingas už visos Sinodo institucijos veiklą visą laiką, ne tik kai vyksta sesijos.
Lapkričio 28 d. kardinolu taps ir prieš keliolika dienų Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektu paskirtas italas vyskupas Marcello Semeraro. Jis gimė 1947 m. pietrytinės Italijos Apulijos regione, 1971 m. buvo įšventintas kunigu, 1998 m. konsekruotas Apulijos regiono Oria vyskupijos ganytoju. Nuo 2004 m. vyskupas M. Semeraro vadovavo Albano vyskupijai, šalia Romos. Šios vyskupijos teritorijoje yra Kastelgandolfo miestelis su popiežių vasaros rezidencija (šiuo metu nebenaudojama, paversta muziejumi). Nuo 2013 m. iki paskyrimo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektu vyskupas M. Semeraro buvo popiežiui patariančios Kardinolų tarybos sekretorius.
Kiti šeši iš septynių būsimų kardinolų yra vietinėms Bažnyčioms vadovaujantys vyskupai, vienas – kunigas pranciškonas konventualas.
Kardinolu skiriamas 1958 m. gimęs Ruandos Kigalio arkivyskupas Antoine Kambanda. Kunigystės šventimus jam suteikė šv. Jonas Paulius II 1990 m. lankydamasis Ruandoje. 1993 m. kunigas A. Kambanda atvyko studijuoti į Romą. 1994 m. Ruandoje prasidėjo etninis konfliktas, virtęs tragišku genocidu, kurio aukų skaičius viršijo pusę milijono. Buvo išžudyta ir beveik visa kunigo A. Kambanda šeima. Išsigelbėjo tik jis ir brolis, nes abu tuo metu buvo Italijoje. Grįžęs į Ruandą 1999 m., kun. A. Kambanda buvo paskirtas Kigalio arkivyskupijos Caritas vadovu, dėstė kunigų seminarijoje, ėjo ir jos rektoriaus pareigas. 2013 m. popiežius Pranciškus jį paskyrė Kibungo vyskupu, o 2018 m. – Kigalio arkivyskupu.
Būsimasis kardinolas Vašingtono arkivyskupas Wilton Gregory gimė 1947 m. Kunigystės šventimai jam suteikti 1973 m.; Romoje Šv. Anzelmo liturgijos institute 1980 m. apsigynė doktoratą. 1983 m. jis buvo paskirtas vyskupu – Čikagos arkivyskupo augziliaru; 2004 m. – Atlantos arkivyskupu. 2019 m. popiežius Pranciškus jį paskyrė Vašingtono arkivyskupu.
Filipinietis arkivyskupas Jose Advincula gimė 1952 m. Kunigystės šventimai jam buvo suteikti 1976 m. Po dviejų dešimtmečių darbo parapijose, 1995 m. kun. J. Advincula buvo išsiųstas studijuoti į Romos Šv. Tomo Akviniečio universitetą. Grįžęs dvejus metus dirbo parapijoje, 2001 m. buvo paskirtas San Carlos vyskupu, o dar po dešimties metų – Capiz arkivyskupijos vadovu. Ši arkivyskupija apima visą Filipinų Visajų salyną, su didžiule etnine ir kultūrine gyventojų įvairove.
Kardinolu taps ir Čilėje tarnaujantis iš Ispanijos kilęs kapucinas Celestino Aos Braco. Jis gimė 1945 m. Gimtojoje Ispanijoje jis įstojo į pranciškonų kapucinų ordiną ir 1967 m. buvo įšventintas kunigu. Čilėje tėvas Aos Braco tarnauja nuo 1983 m. Vyskupu jis buvo paskirtas 2014 m. Pernai gruodį popiežius Pranciškus jį paskyrė sostinės Santjago arkivyskupu.
Būsimasis kardinolas Cornelius Sim, Brunėjaus apaštališkasis vikaras, gimė 1951 m. Prieš tapdamas kunigu, Škotijoje jis buvo baigęs inžinerijos studijas. Vėliau pradėjo teologijos studijas JAV. 1989 m. jam buvo suteikti kunigystės šventimai. 1995 m. popiežius Jonas Paulius II kunigą C. Sim paskyrė nedidelės Brunėjaus sultonato katalikų bendruomenės vadovu, o 2004 m. jis buvo konsekruotas vyskupu.
Italas Augusto Paolo Lojudice gimė Romoje 1964 m. Įšventintas kunigu 1989 m., jis tarnavo kelios Romos periferijos parapijose, buvo taip pat kunigų seminarijos dvasios tėvas. 2015 m. popiežius Pranciškus jį paskyrė Romos vyskupu augziliaru, o pernai – centrinės Italijos Sienos (Siena-Colle Val d’Elsa-Montalcino) arkivyskupu.
Kardinolu rinkėju, kartu su aštuoniais vyskupais, lapkričio 28 d. taps ir brolis pranciškonas konventualas Mauro Gambetti, Asyžiaus vienuolyno kustodas. Gimęs 1965 m., pranciškonas – nuo 1992 m., kunigystės šventimus priėmęs 2000-aisiais, brolis M. Gambetti tarnavo keliuose Italijos pranciškonų konventualų vienuolynuose, buvo vienos iš provincijų vadovas, 2013 m. buvo paskirtas šv. Pranciškaus relikvijas saugančio Asyžiaus vienuolyno kustodu. Visai neseniai – spalio 3-ąją – Asyžiaus vienuolyne lankėsi popiežius Pranciškus ir prie šv. Pranciškaus Asyžiečio kapo pasirašė savo encikliką „Fratelli tutti“. (JM / Vatican News)
