Vatican News
2020.09.14 Per un sapere della pace

Rinkinys apie „Taikos mokslą“. Popiežiaus pratarmė

Taika neišsilaiko savaime, ji nėra tiesiog karo nebuvimas, tačiau rimtų ir išmintingų pastangų, socio-ekonominių sąlygų ir teisingumo, pagarbos aplinkai ir žmogaus teisėms vaisius. Taikos kūrimo pastangas įmanoma ir naudinga tirti akademiškai, vėliau šį labai vertingą taikos mokslą perteikti jaunosioms kartoms. Toks yra naujos Vatikano leidyklos išleistos knygos tikslas. Knygai pratarmę parašė popiežius Pranciškus.

Diagnostika turi virsti sprendimais

Rinkinį „Dėl taikos pažinimo“ parengė Popiežiškojo Laterano universiteto docentas kun. Gilfredo Marengo. Tarp straipsnių autorių yra Bažnyčios ganytojai ir diplomatai, kurie turi ilgą ir praktinę taikos kūrimo pastangų patirtį: šiomis dienomis Baltarusijoje lankęsis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, Vatikano Santykių su kitomis valstybėmis sekretorius, Popiežiškosios taikos ir teisingumo tarybos pirmininkas emeritas kardinolas Renato Raffaele Martino ir kt.

 

Rinkinio „Dėl taikos pažinimo“ pratarmėje popiežius Pranciškus primena žmoniją galinčio sunaikinti konflikto baimę. Ir dabartinius konfliktus galima vadinti „trečiuoju pasauliniu karu dalimis“. Kodėl pasaulyje, kuriame išnyko daug sienų, kuriame visi esame susiję, asmenų ir bendruomenių santykiuose toliau vyrauja prievarta? Kodėl taip bijome kitokio nei mes asmens, užimame gynybinę poziciją, kodėl įtarumas nesunkiai virsta agresyviu priešiškumu? Kodėl vyriausybės mano, kad žvanginimas ginklais ir karo veiksmai sulauks piliečių paramos ir pritarimo? Šie ir panašūs klausimai turi būti išsamiai ištirti, tik tada bus galima pasiūlyti adekvačius sprendimus. Katalikų Bažnyčia ir jos platus akademinių institucijų tinklas gali ir privalo prisidėti prie sprendimų paieškų. Tačiau, priduria popiežius, nepakanka neutralios diagnostikos. Būtina suteikti vyrams ir moterims tokią formaciją, kad jie galėtų tapti tikrais taikdariais, sugebančiais priimti ir įvykdyti toliaregiškus sprendimus.

Taika, Bažnyčia, universitetai

Galima priminti, kad Popiežiškasis Laterano universitetas nuo 2018 metų siūlo specialią taikos studijų programą, kuri apima ne vien tarptautinių santykių, tarptautinio bendradarbiavimo ir kitas disciplinas, bet taip pat turtingą filosofijos, teologijos ir kanonų teisės paveldą. Taikos studijų ciklas įsteigtas paties popiežiaus Pranciškaus potvarkiu, simboliškai pabrėžiant jo prioritetinę svarbą.

Piopiežiškasis Laterano universitetas
Piopiežiškasis Laterano universitetas

Įsteigimo akte popiežius rašo apie gilų taikos troškimą žmonių šeimoje ir nuolatines Bažnyčios pastangas išlaisvinti moteris ir vyrus iš karo tragedijos ir palengvinti jos pasekmes. Kad Bažnyčia galėtų būti patikimas tarpininkas taikos procesuose, kuriuose įveikiamos destruktyvios užsidarymo ir galios tendencijos, ji turi mokėti įsiklausyti, suprasti tautų ir asmenų sąvokas bei vertybių paveldą. Šiame darbe labai svarbus universitetinio pasaulio vaidmuo. Universitetai turi tapti naujo ir drąsaus humanizmo židiniai.

Pasaulinis karas dalimis

Kiekvieną mėnesį galima suskaičiuoti kelias ar net keliolika popiežiaus kalbų apie taiką ir susitaikinimą. Deja, situacija pasaulyje tam nuolatos suteikia priežastį. Šiuo metu planetoje vyksta apie 50 didelių karinių konfliktų tarp valstybių arba valstybių viduje. Kai kurių trukmė matuojama jau dešimtmečiais ir tai rodo, kaip sunku užgesinti kartą įsiliepsnojusio konflikto ugnį. Ypač dramatiškos situacijos, kai karas nusiaubia visą šalį, sunaikina esmines infrastruktūros sistemas, žiauriausiu būdu atima tūkstančių žmonių gyvybes, materialiai ir dvasiškai pakerta ištisų kartų ateities šaknis.

Tūkstantmečio Alepo miesto Sirijoje griuvėsiai
Tūkstantmečio Alepo miesto Sirijoje griuvėsiai

Pasaulinių taikos dienų žinios

Kiekvienų metų pradžioje minima Pasaulinė taikos diena jau pusę amžiaus yra viena iš išskirtinių progų popiežiams pateikti organiškas ir nuoseklias įžvalgas apie vieną ar kitą taikos aspektą, neretai reaguojant į konkrečias situacijas pasaulyje. Greta popiežiaus Pranciškaus pratarmės straipsnių apie taikos mokslą rinkiniui galima prisiminti paskutinę jo pirmtako popiežiaus Benedikto XVI parašytą žinią, skirtą 2013 metų Pasaulinei taikos dienai. Šioje žinioje taip pat kalbama apie universitetų ir ugdymo svarbą.

„Ypatinga užduotis taikos atžvilgiu tenka kultūros įstaigoms, mokykloms ir universitetams. Iš jų laukiama svaraus indėlio ne tik ugdant naujas vadovų kartas, bet ir atnaujinant viešąsias institucijas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Jie gali prisidėti ir prie mokslinių apmąstymų, kuriais siekiama ekonominei bei finansinei veiklai suteikti tvirtą antropologinį ir etinį pagrindą. Norint įveikti technicizmą ir tarp savęs suderinti daugialypes politines tendencijas bendrojo gėrio atžvilgiu, šiandieniam pasauliui, ypač politikai, reikia naujo mąstymo, naujos kultūrinės sintezės“, – rašo Benediktas XVI. Ten pat jis priduria:

„Galiausiai išryškėja poreikis pasiūlyti ir skatinti taikos pedagogiką, kuri reikalauja turtingo vidinio gyvenimo, aiškių ir tvirtų moralinių atsparos taškų, tinkamų nuostatų ir gyvensenų. Taikos darbai iš tiesų prisideda prie bendrojo gėrio įgyvendinimo, žadina dėmesį taikai, moko jos siekti. Taikios mintys, taikūs žodžiai bei veiksmai kuria taikos mąstyseną ir kultūrą, pagarbos, sąžiningumo ir nuoširdumo aplinką. Tad būtina žmones mokyti vienam kitą mylėti, persiimti taikos dvasia, gyventi ne tik vien pakenčiant kitą, bet ir jaučiant kitam geranoriškumą. Labiausiai ragintina „tarti ne kerštui, pripažinti savo klaidas, priimti atsiprašymus jų neieškant ir pagaliau atleisti“, kad klaidos ir įžeidimai tikrai būtų pripažinti ir atsivertų kelias į bendrą susitaikymą. Tam būtina skleisti atleidimo pedagogiką. Juk blogis nugalimas gerumu, o teisingumo reikia ieškoti sekant visus savo vaikus mylinčio Dievo Tėvo pavyzdžiu (plg. Mt 5, 21–48). Tas darbas lėtas, nes suponuoja dvasinį vystymąsi, aukštesniųjų vertybių ugdymą ir naują požiūrį į žmogaus istoriją. Būtina atsisakyti netikros taikos, kurią žada šio pasaulio stabai, ir taip išvengti ją lydinčių pavojų – atsisakyti netikros taikos, vis labiau atbukinančios sąžinę, skatinančios užsisklęsti ir vedančios prie abejingumo paženklintos skurdžios egzistencijos. Taikos pedagogika, priešingai, reiškia veiklą, atjautą, solidarumą, drąsą ir ištvermę.

Visas šias nuostatas savo gyvenime įkūnija Jėzus dovanodamas save iki gyvybės netekimo (plg. Mt 10, 39; Lk 17, 33; Jn 12, 25)“. (RK / Vatican News)

2020 rugsėjo 15, 13:51