Kardinolas Zenari: Sirijoje beviltiškumas ima viršų
„Viliuosi, kad popiežiaus, Bažnyčios ir daugelio krikščionių solidarumas galės įžiebti vilties kibirkštį, nes daugelis Sirijos gyventojų yra praradę bet kokią viltį, kraštas dvasiškai žūsta. Labai svarbu, kad sirai galėtų išvysti šviesą tunelio gale, kuri sugrąžintų viltį, kuri leistų pajusti sirams, kad jie nėra vieni, kad yra pasaulyje jėgų, kurios stengiasi padėti jiems gelbėtis iš pilietinio karo, skurdo, bado ir pandemijos katastrofos“, – sakė kardinolas.
Pasak kardinolo Zenari, daugelis Sirijos gyventojų po dešimties karo metų prarado viltį krašto ateitimi, nes žemės ūkis neatsigauna, nėra atsikūrimo ženklų. Nors kalbama apie konstitucines reformas, bombos toliau krenta ant žmonių. Ilgainiui ir šis karas tampa vienu iš pasaulio užmirštų karų.
„Visi ilgiau trunkantys karai anksčiau ar vėliau tampa „užmirštais karais“, žmonėms nebeįdomios žinios apie šį karą. Sirijoje pasiektas kritinis taškas. Visi Artimieji Rytai kelia problemų, jos darosi sudėtingesnės, todėl apie Siriją kalbama mažiau kaip tik tuo momentu, kai ten padėtis itin sunki.“
Per pastarąjį dešimtmetį dėl Sirijos konflikto žuvo pusė milijono žmonių, dvylika milijonų iškeliavo, tapdami benamiais krašto viduje arba tremtiniais užsienyje. Damaske reziduojantis apaštališkasis nuncijus Zenari pasidalijo vienos sirų žurnalistės įžvalga: ant sirų išmetama daug įvairių rūšių bombų – nuo kasetinių iki laisvakričių, į juos šaudoma raketomis, prieš juos panaudotas net cheminis ginklas. Tačiau nėra nieko baisiau už tai: žmonės žūsta, o niekas apie tai nešneka!
Nuncijus pripažino, kad jau metai, kaip liovėsi tokio pobūdžio bombardavimas, išskyrus Sirijos šiaurės rytuose, tačiau kraštas išgyvena naujos rūšies bombardavimą: skurdo. Nuo skurdo, pasak JTO, kenčia 80 procentų Sirijos gyventojų. Tokia padėtis nepriimtina, patikino apaštališkasis nuncijus Zenari.
Pasak jo, Sirijos atstatymui reikia 400 milijardų dolerių, tačiau ketinantys paremti kelia sąlygas – remia tik demokratėjimo kurso reformas. Tačiau kol kas tai neįmanoma, todėl krašto atsikūrimo reikaluose įsigaliojo pato padėtis. Nuncijus karštai parėmė JT ypatingojo pasiuntinio Geir Pederseno pastangas sukurti dialogui sąlygas, tačiau ir šis kelias sudėtingas.
Nuncijus patikino, jog svarbu, kad visos konflikto dalyvės paliudytų daugiau geros valios humanitarinėje sferoje – ypač kalinių ir dingusių asmenų žmogaus teisių atžvilgiu. Būna pasikeitimo kaliniais ar įkaitais atvejų, bet tai lašas jūroje. Paskaičiuota, kad Sirijoje yra nemažiau kaip 100 000 be žinios dingusių žmonių. Kardinolas prisiminė, kad tarp jų du ortodoksų vyskupai ir trys katalikų kunigai, tarp pastarųjų vienas jėzuitas t. Paolo Dall’Oglio.
„Popiežius, Šventasis Sostas ir Bažnyčia stengiasi padėti visiems, kurie kenčia, ypač tiems, kurių niekas neišgirsta. Trokštame būti bebalsių balsu. Jų yra daugiau, mes trokštame būti vienu iš jų“, – patikslino apaštališkasis nuncijus. „Bažnyčia neturi ekonominių, karinių ar geopolitinių interesų. Grįždamas į Damaską perduosiu, kad popiežius ir Bažnyčia yra solidari su sirų tauta, kad ji atgautų viltį“, – sakė kardinolas, vizito Romoje metu informavęs popiežių apie Sirijos patiriamas kančias. (SAK / Vatican News)
