Kardinolas Stella apie parapijų reformos instrukciją
Kardinolas Stella patikino Vatican News, jog liepos 20 d. paskelbtas dokumentas siekia patikslinti kai kuriuos jau vykdomų pastoracinių gairių aspektus. Instrukcija įspėja apie pavojų parapijoms virsti biurokratinėmis organizacijomis, labiau susirūpinusiomis savo išlikimu, nei evangelizavimu. Kartu ši instrukcija yra kvietimas visoms parapijoms atsiliepti į naujų skurdo formų keliamus iššūkius.
„Gyvename laikais, kai žmonės dažniau keičia gyvenamąsias vietas, eina į bažnyčią ten, kur gyvena. Visa tai verčia numatyti kitokį modelį, nei tradicinė parapija. Svarbu, kad bažnytinės normos, pagal kurias tęsiamas jau pradėtas parapijos atsinaujinimo darbas, gerbtų Bažnyčios kanoninę sferą, kuri yra universali. Todėl parapijos reforma negali būti ekpertų skonio reikalas, kompetentingųjų užsispyrimo pasekmė. Reikia aprėpti naujus poreikius, tačiau apimant plačiau, matant Bažnyčios visuotinumo matmenį“, – sakė kardinolas Stella.
Pasak jo, parapijų nariai „nėra firmos samdytiniai, o priklausantys bendruomenei, kuri yra kaip šeima. Mūsų tikėjimas, reiškiantis mūsų priklausymą Dievui, susitikimą su Juo, Jo veido adoravimą turi leisti matyti daugiau, nei tik mūsų asmeniniai ir šeimos poreikiai, – turime suvokti, kad mūsų veikimo sfera yra visa žmonija, ne tik mūsų namų daržo ir mūsų aplinkos žmonės. Būti misionieriais reiškia kažkiek užmiršti savo kaimą, savo šeimą, savo patogumus, reiškia su tikėjimo grožiu ir evangeliniu džiaugsmu jaustis priklausančiais Viešpačiui, o tai reiškia dalytis mūsų turtu su jo neturinčiais, su praradusiais Dievo vertės suvokimą, su ieškančiais, kaip sugrįžti atgal į santykį su Viešpačiu, pajusti jo buvimą savo gyvenime“.
Kardinolas prisiminė popiežiaus Pranciškaus dažną raginimą tapti išeinančia bažnyčia. Tai reiškia, jog jaučiame, kad mūsų tikėjimas yra tikėjimas, kurį turime skelbti, pristatyti. „Yra ne tik klebonijos, net tik bažnyčių pastatų sienos, bet ir žmonės, kuriems reikia to tikėjimo. Mes parapiją pratę matyti kaip saugotinus ir gintinus rūmus, kaip tvirtovę. Tačiau man atrodo, kad turime padėti raktus į šoną, atverti duris, išvėdinti patalpą ir išeiti. Turime žvelgti tolyn į priekį ir matyti tikėjimo stokojančiuosius: jaunimo pasaulį, visą pasaulį, kuris eina ieškodamas Dievo, bet nežinodamas, kuriame kelyje Jį rasti. Parapija turi pratintis išeiti, būti ieškančiąja struktūra. Kunigai, diakonai, pašvęstieji turi gebėti išeiti, būti pakeliui. Tai reikalauja ypatingo pasiaukojimo, nes visi mes mėgstame patogumus, įprastas erdves, kuriose jaučiamės ramūs. Bet tai nėra tikėjimo vyksmas“, – sakė Dvasininkų kongregacijos prefektas.
Kardinolas Stella kvietė parapijas bendradarbiauti, derintis vienai prie kitos, kad taptų gyvomis bendruomenėmis kaip viena didelė šeima. Pasak jo, „išėjimo procesijai“ turi vadovauti dvasininkas, jis turi padėti parapijos bendradarbiams ir šeimoms išeiti, ieškoti nutolusiųjų, eiti misionierišku keliu, džiaugsmą ir ramybę suteikiančiu tikėjimo keliu. (SAK / Vatican News)
