Saleziečių bendruomenės Vatikane vadovas. Naujas nuotykis
Ir Vatikane yra erdvė, kur gyvenama sekant šv. Jono Bosko dvasia, kur kreipiamas dėmesys į saleziečiams rūpimas veiklas: jaunimo švietimą ir ugdymą. Apie tai – pokalbis su kunigu Franco Fontana, nuo 2019 m. rugsėjo vadovaujančiu saleziečių bendruomenei, kuri Vatikane darbuojasi skleisdama šv. Jono Bosko dvasinį palikimą. Prieš atvykdamas į Vatikaną, kun. Fontana tarnystę vykdė Milane. Nuo rugsėjo jo buvo paprašyta tapti saleziečių bendruomenės vyresniuoju Vatikane ir Saugumo ir civilinės saugos tarnybų direktorato kapelionu.
Šv. Jonas Boskas – didžioji jo aistra. Kunigas pabrėžia, kad prioritetas jo gyvenime, be abejo, yra Viešpats Jėzus, jo kunigas prašo priartinti jį prie Tėvo, tačiau didžioji jo meilė yra Jonas Boskas. Jis jam kaip tėvas. Per penkiasdešimt metų, kai priklauso saleziečių bendruomenei, kun. Fontana rėmėsi būtent jo mokymu, vykdydamas įvairias veiklas, susijusias su jaunimo pastoracija, mokyklomis, švietimu. Kunigas sako, kad kontempliuoti Joną Boską kaip ugdytoją – tai žvelgti į jį kaip į tėvą ir mokytoją, kuris rado atsakymus į svarbiausius jaunimui kylančius klausimus ir atskleidė jiems džiaugsmo Evangeliją per gerumo pedagogiką.
Popiežius Pranciškus pakvietė Bažnyčią ir viso pasaulio ugdytojus bei šeimas naujam globaliam edukaciniam susitarimui. Pasak kun. Franco, tai popiežius padarė prisimindamas, jog, jei anksčiau šeima, mokykla, visuomenė suteikdavo visą formaciją jaunuoliui, tai šiandien reikia atsižvelgti į kitus faktorius, kurie formuoja jauną žmogų, kartais labiau nei šeima ar mokykla. Socialinės komunikacijos priemonės, kurios anksčiau perduodavo informaciją, šiandien tapo ugdymo tinklais, laisvalaikio veikla, socializacijos erdve, jos negali būti paliktos globalaus ugdymo projekto užribyje. Šv. Jonas Boskas suformulavo savo švietimo paktą kaip projektą – padėti jaunam žmogui tapti sąžiningu piliečiu, savo visuomenės kūrėju, geru krikščionimi. Pasak kun. Franco, tai galėtų padėti ir šiandienos ugdytojams pasitikti iššūkius, kurie iškyla ugdymo lauke, – jaunas žmogus turi būti ugdymo centre, jis turi tapti savo ugdymo ir savo šalies aktyvus veikėjas, reikia žvelgti į jaunimą Jėzaus akimis, artėti prie jų su Gerojo Ganytojo širdimi. Tai saleziečių ugdymo stilius ir veikimo būdas. Tai komandinis darbas, vienas to nepadarysi, kiekvienas turi gerai atlikti savo vaidmenį. „Jei nevertinamas kitų įnašas, pamirštama misija – bendra tarnystė, neprisidėsime prie intelektualinio augimo, nepadėsime jaunimui tapti brandžiais žmonėmis, kurie suprastų savo pašaukimą, negalėsime išmokyti jų būti laimingais – atverti širdis Jėzui“, – kalbėjo saleziečių bendruomenės Vatikane vyresnysis.
Kaip suderinti ugdymą ir evangelizaciją? Stovėdami kultūros, kuri tikėjimą laiko kliūtimi žmonijos augimui, akivaizdoje turime klausti: kokį ugdymą ir kultūrą propaguojame savo pastoracine ir ugdymo veikla? Kokią siūlome katechezę, evangelizaciją? „Ugdyti“ ir „evangelizuoti“ – tai iš pažiūros skirtingi dalykai, kurie gali nederėti tarpusavyje. Išties, jie dažnai vienas kitą ignoruoja, tačiau praktikoje jie dirba bendradarbiaudami ir skatina vientisą, visavertį jauno žmogaus augimą, jie vienas kitą papildo. Šiame kontekste ugdymą praturtina evangelizacija, kuri atveria pilnatvės horizontus, o ją papildo edukacinės dinamikos. Taip abu suartėja jaunimo formacijos projekte, pasakoja kun. Franco.
Paklaustas apie saleziečių tarnystę Vatikane, kun. Franco sako, jog tai nauja forma, kitokia užduotis, nei buvusi ilgametė misija spaustuvėje ir leidykloje. Dabartinę bendruomenę sudaro 5 saleziečiai, padedantys popiežiui ir Šventajam Sostui – valstybės sekretoriatui, komunikacijos dikasterijai ir kitoms tarnyboms. Šis naujas ir kitoks būdas darbuotis Vatikane jiems yra paskatinimas dar veiksmingiau darbuotis pagal saleziečių mokymą, vadovaujantis jų charizmai būdingu dėmesingumu ir edukacijos stiliumi. (DŽ / L’Osservatore Romano)
