Vyskupų sinodas cum et sub Petro
Pastarosiomis dienomis pranešta apie vyskupo Mario Grecho paskyrimą Vyskupų sinodo Generalinio sekretoriaus įpėdiniu. Iš Maltos kilęs vyskupas Grechas per ateinančius mėnesius perims pareigas iš kardinolo Lorenzo Baldisseri, su juo vadovaus Amazonijos Vyskupų sinodo asamblėjos darbams, kurie prasidės šį sekmadienį spalio 6 ir tęsis iki spalio 27 dienos.
62 metų amžiaus vyskupas Mario Grech, Vyskupų sinodo Generalinis prosekretorius, bus šeštasis Vyskupų sinodo Generalinis sekretorius nuo šios institucijos įkūrimo prieš 54 metus.
Popiežius šv. Paulius VI įkūrė Vyskupų sinodą Katalikų Bažnyčioje dokumentu motu proprio Apostolica Sollicitudo 1965 metais. Popiežiaus sprendimas įsteigti Vyskupų sinodą subrendo Dogminės konstitucijos Lumen Gentium kontekste. Šis pamatinis Vatikano II Susirinkimo, vadinto taip pat Didžiuoju sinodu, dokumentas dėmesį skyrė mokymui apie vyskupystę, skatino didesnį vyskupų įsipareigojimą Bažnyčioje cum et sub Petro (su Petru ir jam vadovaujant).
Pagal Vyskupų sinodo steigiamąjį dokumentą, jo pirmininkas yra popiežius. Po Pauliaus VI, pirmojo Vyskupų sinodo pirmininko, šias pareigas ėjo visi jo įpėdiniai iki dabartinio apaštalo šv. Petro Sosto Romoje įpėdinio popiežiaus Pranciškaus. Antra pagal svarbą yra Vyskupų sinodo Generalinio sekretoriaus pareigybė.
Paulius VI pirmuoju Vyskupų sinodo Generaliniu sekretoriumi paskyrė lenkų kilmės kardinolą Wladislawą Rubiną, ėjusį šias pareigas daugiau kaip dvylika metų. Gimęs dabartinės Ukrainos teritorijoje ir ten mokslus baigęs kardinolas Rubinas, buvęs Gniezno vyskupas augziliaras, padėjo parengti ir pravesti pirmąsias penkias generalines Sinodo asamblėjas, kurių viena buvo neeilinė.
Pirmoji eilinė generalinė asamblėja (1967 m.) buvo skirta katalikų tikėjimo sutvirtinimui, jos integralumui, gyvastingumui, plėtrai, taip pat doktrininiam ir istoriniam nuoseklumui. Kitos trys eilinės generalinės asamblėjos nagrinėjo dvasininkų tarnystės, teisingumo (1971 m.), evangelizavimo (1974 m.) ir katechezės (1975 m.) iššūkius.
Po pirmosios eilinės generalinės asamblėjos 1967 m. popiežius sušaukė pirmąją neeilinę generalinę asamblėją 1969 m. vyskupų konferencijų ir vyskupų kolegialumo temomis.
Vyskupų sinodas, įsteigtas kaip popiežiaus patariamoji institucija, padeda jam Visuotinės Bažnyčios gyvenimui opiais klausimais. Po pirmųjų asamblėjų už uždarų durų popiežius panorėjo pasidalyti Sinodo vaisiais su visa Bažnyčia. Po trečiosios asamblėjos apie Bažnyčios evangelizavimo uždavinius popiežius nutarė kreiptis į Dievo tautą, paskelbė pirmąjį Posinodinį apaštališkąjį paraginimą. Tai buvo Evangelii nuntiandi, paskelbtas 1975 metų gruodžio 8 dieną, minint Vatikano II Susirinkimo uždarymo dešimtąsias metines. Beje, bene visi Pauliaus VI įpėdiniai primena šį dokumentą, jį iškeldami tarsi posusirinkiminių Bažnyčios evangelizavimo gairių magna charta.
Šio pirmojo posinodinio paraginimo pavyzdžiu, visi popiežiai, pasibaigus Sinodo asamblėjoms, skelbia posinodinius apaštališkuosius paraginimus, kviesdami vietines ir visuotinę Bažnyčias ir visą katalikišką bendruomenę atsižvelgti į sinodo asamblėjose išsakytus prašymus svarbiomis krikščioniškojo gyvenimo temomis.
Nuo Vyskupų sinodo institucijos pradžios popiežiai yra paskelbę 21 posinodinį apaštališkąjį paraginimą. Paskutinis – jaunimui skirto Vyskupų sinodo apaštališkasis paraginimas „Christus vivit“, kurį Pranciškus parašė Laiško jaunimui forma. Tikėtina, kad taip pat Sinodo asamblėją Amazonijos regionui popiežius užbaigs apaštališkuoju paraginimu. (SAK / Vatican News)
