Popiežius Pranciškus ir kardinolas Hummes Popiežius Pranciškus ir kardinolas Hummes 

Kardinolas Hummes. Didžioji Sinodo tema – indėnų ateitis

Ką tik pasibaigusiame Vyskupų Sinode Amazonijai kardinolas Claudio Hummes atliko svarbų vyriausiojo pranešėjo (relatoriaus) vaidmenį. Jis taip pat yra Amazonijos bažnytinio tinklo pirmininkas, puikus Amazonijos reikalų žinovas. Perteikiame jo komentarą apie Sinodo baigiamąjį dokumentą ir jo temas. „Sinodas nebuvo tam, kad nagrinėtų tai, kas susiję su pašvęstosiomis tarnystėmis: tai visą laiką buvo aišku mums, popiežiui, visiems Sinodo dalyviams. Deja, pasaulio žiniasklaidoje pernelyg užkliūta už šio klausimo. Žinoma, tai svarbus klausimas, bet Sinodas sušauktas ne jam. Jis svarbus, ypač indėnų tautoms, todėl kalbėta ir apie tai“, – patikslino kardinolas Hummes.

„Dokumentas, reikia pasakyti, negali būti skaitomas kaip knyga ar kaip vieno autoriaus kūrinys, kuriame autorius stengiasi išraiškingai ir kuo nuosekliau, logiškai  perteikti savo pasakojimą. Tai tekstas, parašytas daugelio rankų: daugybė rankų bendradarbiavo šį tekstą redaguojant, nes jis buvo kuriamas asamblėjoje. Tai yra šio teksto ypatumas ir turtingumas: tai jį ne nuskurdina, bet praturtina. Tačiau jis skiriasi nuo knygos teksto, kuriame yra daugiau vidinių sąsajų. Tai reiškia, kad ypač turime vertinti turinį, o ne eiliškumą. Žinoma, ir jame yra eiliškumas bei logika, tačiau ne tokie, kokie būtų vieno autoriaus darbe“, – kalbėjo kardinolas Hummes. 

Kardinolas Claudio Hummes
Kardinolas Claudio Hummes

„Ypač turime žiūrėti į turinį: jis yra svarbiausias. Yra žinoma, jog dauguma neskaito visos knygos ar viso didelio dokumento. Žmonės atsiverčia tą knygos ar dokumento dalį, kuri jiems įdomiausia, vėliau galbūt bus įdomus kitas punktas. Žinome, kad ir šis Sinodo dokumentas bus skaitomas tokiu būdu. Be abejo, akademinio pasaulio žmonės jį skaitys kitaip, tačiau žmonių ir bendruomenių sielovadoje visi mes jį skaitysime dėl vieno ar kito klausimo, dalimis. Tai turi būti aišku. Taip pat reikia atskirti didžiąsias ir pagrindines temas nuo kitų, kurios svarbios, tačiau nėra pagrindinės. Viena iš didžiųjų temų yra pačių pirmųjų Amazonijos gyventojų tautos, kurios patiria, kaip nuolatos pabrėžia popiežius, kaip niekad didelę riziką, tikrą riziką išnykti“, – tęsė kardinolas Hummes.

 

„Čiabuvių tautos, indėnai, mato, kaip viskas klostosi: jie neturi ateities. O neturėti ateities yra baisu. Tai galioja ir kalbant apie ekologinę krizę. Teisingai klausiama: „Jūs, tėvai, seneliai, turite vaikų, turite anūkų ir žiūrite jiems į akis: kokios ateities jiems norite? Ateities, kuri yra ateities neturėjimas?“ Tuo norima pasakyti, kad visi turime jaustis su tuo susiję, turintys vaikų, turintys anūkų, visi, į kuriuos šie vaikai ir jaunuoliai žvelgia ir sako: „Ateitis, kurią mums parengėte, yra neturėti ateities!“ Labai stipriais žodžiais kalba indėnai: jei ir toliau tai tęsis, mes neturėsime ateities.“ Tai neteisinga, su tuo jokiu būdu negalima susitaikyti. Todėl tai pagrindinė tema – indėnai. Į šią temą yra įtraukta ir likusi populiacijos dalis, miestų gyventojai, tarp kurių taip pat daug indėnų. Dažnai jų situacija miestuose yra labai sunki. Taip, kai kas sugeba žengti pirmyn miestuose, yra indėnų inžinierių, yra pabaigusių universitetą  ir turinčių profesiją, kaip įprasta Vakarų visuomenėse. Tačiau didžioji dalis iš jų nesugeba išgyventi miestuose oriai“, – pasakojo Amazonijos bažnytinio tinklo pirmininkas. 

Miškai kertami dėl greito pelno, tačiau jų vertė gali būti didesnė
Miškai kertami dėl greito pelno, tačiau jų vertė gali būti didesnė

Indėnų klausimas yra ir miestų klausimas, ekologija yra ir turi būti visų rūpestis, pabrėžė kardinolas Hummes. Reikia naujos perspektyvos: dėl greito pelno Amazonijos miškai yra kertami, tačiau moksliškai įrodyta, jog kiek ilgesniu laiko tarpu didieji miškai suteiks žmonėms daugiau turto, daugiau išteklių. Augantis miškas yra geriau nei iškirstas. Be to, miškas saugoja gėlo vandens išteklius, yra esminė vandens ciklo dalis. Amazonija yra svarbus viso pasaulio geriamo vandens rezervuaras. Jei miškai bus paprasčiausiai iškirsti, tai su Amazonija besiribojantys žemdirbystės regionai praras ateitį. Tai dar viena didžioji, pagrindinė tema. Kita tokia tema – kokia Bažnyčios misija ir kaip ją realizuoti? Kaip padėti žmonėms sukurti geresnes nei dabar sąlygas? Reikia naujų sprendimų, naujų kelių. Tai bus ilgas darbas, tačiau reikia žinoti, kuria kryptimi eiti. Labai svarbu nurodyti, kad šia, o ne priešinga kryptimi. Šioje šviesoje reikia suprasti ir diskusijas apie pašvęstąsias tarnystes Sinode Amazonijai. Tai svarbi, tačiau ne pagrindinė tema. Šis sinodas nebuvo apie pašvęstąsias tarnystes – vedusius kunigus ar moteris diakones – Bažnyčioje. Šiame Sinode buvo klausiama apie sąlygas, kurios leistų Bažnyčiai Amazonijoje būti arti žmonių ir prisidėti prie jų orumo ir teisių užtikrinimo. 

Vyskupų sinodo Amazonijai dalyvė
Vyskupų sinodo Amazonijai dalyvė

Skirtingai nei pašvęstosios tarnystės, moterų vaidmens pripažinimas taip pat buvo viena iš didžiųjų temų. Dviem trečdaliams Amazonijos bendruomenių vadovauja moterys. Šį nuostabų darbą yra būtina pripažinti, girti ir remti. Nepakanka vien kelių malonių žodžių, reikia tikros paramos, tikro autoriteto. Tarp Sinode išsakytų minčių yra ir mintys apie tarnystės šioms moterims įsteigimą: ne pašvęstosios tarnystės, bet specialios tarnystės moterims. Verta, pasak kardinolo Hummes, apsvarstyti šią kryptį. (RK / Vatican News

2019 spalio 29, 15:00