Paieška

Vatican News
Vatikano valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin Vatikano valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin  (AFP or licensors)

Popiežius ir Šventojo Sosto diplomatija

Apie tai pokalbis su antruoju žmogumi Vatikane – Valstybės sekretoriumi Pietro Parolin, kardinolu, ilgamečiu Šventojo Sosto diplomatu. Jį kalbino italų katalikiško dienraščio Avvenire redaktorius Marco Tarquinio. Pokalbio temos: Šventojo Sosto diplomatijos tikslai, santykiai su nuncijais, Bažnyčia ir Kinija, Popiežius ir Putinas, Izraelio ir Palestinos dialogas, dialogas su islamu, popiežiaus kelionės, solidarumas su stokojančiais Italijoje, Europa ir migracija, Amazonijos sinodas, padėtis Venesueloje.

Popiežius ir Bažnyčios diplomatija

Popiežius į Šventojo Sosto diplomatiją įvedė tris ypatumus. Visų pirma Pranciškus prašo problemas vertinti ne abstrakčiai, o konkrečiai, visuomet prieš akis turint žmonių veidus: vaikų, senelių, atstumtųjų, smurto aukų. Pranciškaus vizija susijusi su dėmesiu paribiams. Anksčiau vyravo eurocentriška vizija, popiežius Pranciškus stengiasi įvesti kitokią perspektyvą. Jis moko, kad paribiai padeda centrui geriau suvokti nūdienę pasaulio tikrovę. Šventasis Tėvas prašo tikinčiųjų veikti, būti aktyviems. Jis ragina neapsiriboti tik reagavimu į krizes, o veikti, kad jų būtų išvengta, to siekti, nors Šventojo Sosto galimybės gan kuklios.

Popiežius ir nuncijai

Vatikano diplomatija siekia būti Evangelijos diplomatija. Šventasis Tėvas giliai įsitikinęs, kad Vatikano diplomatija yra tinkamas įrankis Bažnyčios misijai tęsti. Popiežius Pranciškus neseniai priminė nuncijams, kad jie yra Dievo ir Bažnyčios žmonės ir privalo pasižymėti apaštališku uolumu, meilės darbais artimui ir nuolankumu. Šventasis Tėvas tai priminė neseniai surengtame susitikime su nuncijais. Reikšdamas ypatingą pagarbą Bažnyčios diplomatams, Pranciškus prisiminė, kad Šventojo Sosto diplomatijos pastangoms gali pakenkti joje tarnaujančiųjų silpnumas ar netinkamas elgesys. Silpnumas gali pakenkti nuncijų uždavinių veiksmingumui, pokalbyje priminė Vatikano valstybės sekretorius.

Popiežiaus džiaugsmas dėl Viešpaties meilės mums

Kardinolas Parolin, pirmasis popiežiaus bendradarbis, pripažino, kad Bažnyčios gyvenime pastaraisiais metais netrūko tiek gražių, tiek kritinių momentų. Pasak jo, praėjusieji metai nebuvo ramūs. Buvo juntama įtampa popiežiaus reformų atžvilgiu, taip pat kritika dėl Šventojo Sosto susitarimo su Kinija. Tačiau  Valstybės sekretorių ypač stebina visiška popiežius Pranciškaus vidinė ramybė: popiežius primygtinai kalba apie džiaugsmą, o tai, pasak kardinolo Parolin, būtų galima įvardyti kaip šio pontifikato šifrą, kurį, be jokios abejonės, galima pritaikyti ir diplomatijoje. Niekas negali iš mūsų atimti gilaus džiaugsmo dėl Viešpaties meilės mums, kuris veda žmoniją istorijos keliu nepriklausomai nuo žmonių tarpusavio susipriešinimo.

Bažnyčia ir Kinija

Pokalbyje Kinija paminėta ryšium su istoriniu 2018 metų susitarimu dėl vyskupų skyrimo. Dabar visi Kinijos vyskupai yra bendrystėje su popiežiumi. Spalio mėnesį du Kinijos ganytojai pirmą kartą dalyvavo Vyskupų sinode jaunimui. Dabar pradedama šį susitarimą įgyvendinti. Pagal jame numatytą tvarką siekiama rasti kandidatų, kurie užpildytų daugelį vyskupo neturinčių Kinijos vyskupijų.

„Mes vadovaujamės principu, kad kinai tikintieji būtų geri piliečiai ir geri katalikai, kad jie gerbtų įstatymus, antra vertus, kad jiems nebūtų kliudoma puoselėti katalikiško tikėjimo pilnatvės, kuriai būtina tikra bendrystė su popiežiumi“, – sakė kardinolas Pietro Parolin. Pasak jo, tikrai netrūks sunkių momentų, tačiau santykiuose su Kinija susikūrė tam tikras abipusis pasitikėjimas, galintis virsti tikrove tuomet, kai bus sprendžiamos ateities problemos. Viliamės, kad šis susitarimas bus kaip maža sėkla, kuri sudygusi neš vaisių, sakė Valstybės sekretorius.

Popiežius ir Putinas

Katalikiško italų dienraščio Avvenire redaktorius teiravosi, kodėl popiežius svarbus prezidentui Putinui, ortodoksų tikinčiajam, kurį Europa stipriai kritikuoja dėl konflikto Ukrainoje. Kardinolas Pietro Parolin atsakė, kad Rusijos prezidentas save laiko religingu, todėl manytina, kad jis popiežiaus asmenyje mato įsikūnijimą tų vertybių, kurios jam pačiam svarbios. Rusija atidi kitoms temoms: Artimųjų Rytų krikščionių apsaugai ir krikščioniškų vertybių krizei Vakarų visuomenėse, kalbėjo kardinolas interviu, duotame prieš pat liepos 4-ąją įvykusį trečiąjį popiežiaus ir prezidento Putino susitikimą. Po jo galima pridurti, kad, be kitų temų, buvo aptarti Šventajam Sostui rūpimi klausimai dėl padėties Sirijoje, Ukrainoje ir Venesueloje.

Palestinos ir Izraelio dialogo kelias

Artimųjų Rytų vyskupai neseniai kritiškai pasisakė apie Palestinos ir Izraelio „dviejų tautų – dviejų valstybių“ formuluotę Artimuosiuose Rytuose, ją pavadindami išsisėmusia retorika. Pasak Vatikano valstybės sekretoriaus Pietro Parolin, Šventajam Sostui formulė apie dvi valstybes su bendrai apibrėžtomis ir pagal JT rezoliucijas tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis tebėra galiojanti. Tačiau tiesa tai, kad ši formuluotė susiduria su vis didesniu viešosios nuomonės skepticizmu. Todėl kilo abejonių dėl jos tinkamumo. Šventasis Sostas įsitikinęs, kad vienintelis galimas kelias eina per tiesioginį izraeliečių ir palestiniečių dialogą. Jį būtų galima atgaivinti su minimalaus abipusio pasitikėjimo sąlyga, kurios šiandien trūksta, pripažino kardinolas.

Dialogas su islamu

Paklausus apie santykius su musulmonų pasauliu, Pietro Parolin paprašė prisiminti dokumentą, popiežiaus ir didžiojo Al Azharo imamo pasirašytą Abu Dabyje, apie žmogiškąją brolystę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje, ypač skyrių apie pilietybės sampratą, t. y. jog visi krašto gyventojai yra tas pačias teisies ir pareigas turintys piliečiai, nepriklausomai nuo jų skirtingų religinių įsitikinimų. Pasak kardinolo, kai kuriuose musulmonų kraštuose šis dokumentas jau tapo aukštųjų mokyklų studijų tema. Tai geras ženklas! Kitiems poslinkiams reikės kantrybės, jie turės subręsti iš lėto.

Apaštališkosios kelionės

Katalikiško dienraščio redaktorius pasiteiravo, kaip popiežius renkasi, kurį kraštą aplankyti. Atsakydamas kardinolas Parolinas pasiūlė prisiminti šiemet popiežiaus aplankytus kraštus. Tarpreliginio dialogo kriterijus ryškus aplankytuose musulmonų daugumos kraštuose Maroke ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose; ekumeninis kriterijus – Bulgarijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Rumunijoje. Dar viena Šventojo Tėvo kelionė į Afriką liudija dar kitą kriterijų – dėmesį periferinėms ir kenčiančioms krikščionių bendruomenėms, kurios laukia paguodos ir padrąsinimo. Tokiu kampu reikia vertinti ir popiežiaus troškimą apsilankyti Pietų Sudano Respublikoje ir Irake. Rūpinimosi taika kriterijų liudys rudenį planuojama popiežiaus kelionė į Tolimuosius Rytus, į Japoniją, kur ypatingas dėmesys bus skirtas branduolinio ginklo atsisakymo temai.

Solidarumas Italijoje

Katalikiško dienraščio redaktoriui pasiteiravus kardinolo apie permainas Italijos katalikų elektorate, ypač jo gimtajame Veneto regione, Vatikano valstybės sekretorius priminė tradicinį savojo regiono gyventojų solidarumą su vargstančiaisiais ir dėmesingumą stokojantiesiems. Keičiasi laikai, kartu ir vargstančiųjų kategorijos, bet atvirumo ir solidarumo vargstantiesiems matmuo neturi keistis, nors jam tai gresia. „Viliuosi, kad taip neįvyks“, – pridūrė Parolin.

Europa ir migracija

Prakalbus migracijos iššūkio Europoje tema, kardinolas Parolin patikino, jog Bažnyčia turi įsidėmėti Evangelijos reikalavimus ir tai, kad pasauliečiai turi galėti savarankiškai spręsti šiuos politinius klausimus. Tačiau politikos sprendimuose turi būti gerbiamas žmogaus asmuo, jo orumas ir teisės. Deja, kalbant tokiomis temomis dažnai išryškėja nuomonių išsiskyrimas, o jis nekuria geriausių sprendimų. Kardinolas ragino ieškoti kompromiso, spręsti kartu, būti konstruktyviems, vengti aštrinti toną, kuris niekam nenaudingas. Kaip pavyzdį kardinolas Parolin paminėjo pasaulio bendruomenės pastangas rasti konkrečius atsakymus į iššūkius Global Compact susitarime. Tarptautinis bendradarbiavimas yra nepamainomas modelis, priminė kardinolas Parolin.

Amazonijos sinodas

Popiežiaus valstybės sekretorius taip pat atsakė į redaktoriaus klausimą dėl spalio mėnesį Vatikane rengiamo Amazonijos sinodo. Sinodo asamblėjai spalio 6 – 27 dienomis vadovaus popiežius Pranciškus. Kai kas yra išreiškęs susirūpinimą dėl šios asamblėjos politinių siekių ryšium su Amazonijos regiono suverenumo klausimu. Šventasis Sostas savo ruožtu patikino, kad ši asamblėja bus bažnytinio ir pastoracinio pobūdžio įvykis. Tačiau tai nereiškia, kad nebus atsižvelgiama į regiono politinę tikrovę, jos populiacijos problemas ir tai, kad Amazonija yra visos žmonijos gėris, kurį reikia išsaugoti.

Padėtis Venesueloje

Kardinolas Parolin, kuriam sausio mėnesį sukanka 65 metai, pokalbyje užsiminė ir apie popiežiaus susirūpinimą poslinkiais Venesueloje, šalyje, kurioje jis pats tarnavo kaip nuncijus, atstovaudamas Popiežiui ir Šventajam Sostui iki kol Pranciškus prieš šešerius metus jį paskyrė savo valstybės sekretoriumi.

Romą pasiekiančios žinios iš patikimų šaltinių liudija, kad Venesuelos išgyvenama drama tęsiasi ir gilėja, nesugebama rasti veiksmingų atsakymų, kurie pakeistų poslinkių kryptį. „Mano įsitikinimu, – sakė kardinolas, – sprendimas iš principo turi būti politinis. Vyksta pokalbiai, pavyzdžiui, Norvegijos tarpininkaujami pokalbiai, tačiau reikia juose dalyvaujančiųjų išminties, drąsos ir ryžto siekiant tikrojo gyventojų gėrio. Šventasis Sostas neatsisako palydėjimo, remia visas iniciatyvas, galinčias paskatinti teigimus poslinkius Venesueloje.“ (SAK / Vatican News)

2019 liepos 05, 14:05